Suèco kanãlas (arab. Qanāt as-Suways, angl. Suez Canal), laivybos kanalas Egipto šiaurės rytuose, jungiantis Atlanto vandenyną (Viduržemio jūra) su Indijos vandenynu (Raudonosios jūros Sueco įlanka); laikomas riba tarp Azijos ir Afrikos. Iškastas Sueco sąsmaukoje, kerta al Manzilos, at Timsacho, Didįjį ir Mažąjį Karčiuosius ežerus. Sueco kanalas yra jūros lygyje, neturi šliuzų. Viena svarbiausių ir judriausių laivybos magistralių. Nuo 20 a. vidurio didinamas kanalo ilgis, gylis ir plotis. 1956 Sueco kanalo ilgis (iš šiaurės į pietus) buvo 175 km, vidutinis plotis – 60 m, gylis – 14 m; 1980 atitinkamai – 189 km, 175 m, 20 m; 2001 – 191 km, 215 m, 22,5 metro. Nuo 2010 Sueco kanalo ilgis yra 193 kilometrai. Plotis vandens paviršiuje 313 m, 11 m gylyje – 205–225 m, 24 m gylyje – 121 metras. 2015 į šiaurę nuo Didžiojo Karčiojo ežero iškastas (pradėtas 2014 rugpjūtį) lygiagretus 72 km ilgio ruožas (Naujasis Sueco kanalas; atidarytas 2015 08 06), padidinantis kanalo pralaidumą.
Atlantą ir Indijos vandenyną jungiantis Sueco kanalas
Plaukia laivai iki 240 000 t talpos, iki 20 m grimzdos. Per metus kanalu perplaukia daugiau kaip 19 000 laivų (2020), pervežama daugiau kaip 900 mln. t krovinių (2011). Laivai Sueco kanalą perplaukia vidutiniškai per 11–12 valandų.
Svarbiausi uostai: Port Saidas, Suecas, al Ismailija, al Kantara. Per Sueco kanalą ties al Kantara yra tiltas, ties al Ismailija – tunelis.
Istorija
Kanalo, kuris sujungtų Viduržemio ir Raudonąją jūras, idėja kilo dar senovės laikais. Faraono Senuserto III valdymo laikotarpiu (apie 1888–1878 pr. Kr.) buvo iškastas kanalas, sujungęs Raudonąją jūrą su Nilu. Apie 500 pr. Kr. Persijos valdovo Darėjo I Didžiojo (valdė ir Egiptą) iniciatyva kanalas atnaujintas ir veikė iki 8 a. po Kr., vėliau apleistas, užneštas smėliu.
Sueco kanalo atidarymas (19 a. Iliustruota praėjusio šimtmečio apžvalga, 1901)
1859 Paryžiuje įkurta Visuotinė Sueco kanalo bendrovė (vadovas prancūzų inžinierius ir diplomatas F. M. de Lessepsas): 44 % bendrovės akcijų gavo Egipto, 53 % – Prancūzijos, 3 % – kitų šalių vyriausybės, bendrovės pagrindinis kapitalas – 200 mln. frankų. Kanalą numatyta iškasti per 5 metus. Didžiosios Britanijos vyriausybė, bijodama, kad Sueco kanalas sumažins jos kontroliuojamo jūrų kelio aplink Afriką reikšmę ir sustiprins Prancūzijos įtaką Artimuosiuose Rytuose, Sueco kanalo statybą visaip trukdė. Prie Sueco kanalo kasimo (vadovavo F. M. de Lessepsas) nuolat dirbo 20 000–40 000 žm. (daugiausia prievarta suvarytų egiptiečių), darbininkų mirtingumas buvo didelis, darbai užtruko. Sueco kanalas, oficialiai atidarytas 1869 11 17, turėjo didelę reikšmę – labai sutrumpėjo jūrų kelias į Aziją ir Rytų Afriką, paspartėjo Vakarų Europos valstybių ekspansija į Afriką ir Aziją, jų kolonizacija.
1875 užsienio skolų spaudžiamas Egipto vicekaralius Ismail-paša turimas Sueco kanalo akcijas pardavė Didžiosios Britanijos vyriausybei; Sueco kanalo kontrolė atiteko Didžiajai Britanijai. 1882 Didžioji Britanija okupavo Egiptą ir Sueco kanalo zonoje įkūrė karinę bazę. 1888 Sueco sutartimi Didžioji Britanija ir Osmanų imperija įsipareigojo garantuoti laivybos Sueco kanalu laisvę.
1936 sutartimi Didžioji Britanija gavo teisę Sueco kanalo apsaugai laikyti kariuomenę, 1951 sutartimi įsipareigojo iš Sueco kanalo zonos išvesti savo karinius dalinius (išvedė 1954–56 pirmoje pusėje). 1956 07 Egipto vyriausybė nacionalizavo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrovei priklausantį Sueco kanalą ir uždraudė juo naudotis Izraeliui. 1956 10 29–11 05 Didžioji Britanija ir Prancūzija, nepatenkintos kanalo nacionalizacija ir palaikomos Izraelio, užėmė dalį Sueco kanalo zonos (arabų–Izraelio karai 1948–49, 1956–57, 1967, 1973, 1982). 1956 pabaigoje–1957 pradžioje, iš Sueco kanalo zonos išvedus Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Izraelio kariuomenes, laivyba kanalu buvo atnaujinta. Per 1967 karą Sueco kanalas tapo Egipto ir Izraelio kariuomenių fronto linija ir nustojo veikti.
1974 Egipto ir Izraelio susitarimu Izraelio kariuomenė iš Sueco kanalo zonos pasitraukė, kanalo kontrolę perėmė Egiptas, nuo 1975 juo vėl tęsiama laivyba.
2021 03 23–29 laivyba Sueco kanale buvo sustabdyta dėl jame įstrigusio konteinerius gabenančio krovininio laivo Ever Given (ilgis 400 m, plotis 59 m; vienas didžiausių pasaulyje). Laivas pasisuko skersai kanalo ir įstrigo seklumoje per smėlio audrą. Beveik savaitę vilkikai bandė jį nutempti, aplink buvo iškasta daugiau kaip 27 000 m3 dumblo ir smėlio. Iš abiejų kanalo pusių susidarė daugiau kaip 360 laivų eilė. Pasak laivininkystės žurnalo Lloyd's List, viena Sueco kanalo uždarymo diena sutrikdo apie 7,6 mlrd. Eur vertės prekių judėjimą.
Sueco kanale įstrigęs Ever Given (2021)
Sueco kanalas (1981)