suėmmas, ãreštas (vid. a. lot. arrestum – teismo nutarimas), griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama įtariamajam, padariusiam nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas nustato laisvės atėmimo bausmę. Gali būti taikomas ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpiu ir tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti reikiamų procesinių tikslų. Esant prokuroro pareiškimui suėmimą gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nurodydamas jo skyrimo pagrindą ir motyvus. Suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus, t. p. prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį (orderis), užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis.
Lietuvoje pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) suėmimas, skiriamas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti taikoma griežtesnė nei 1 m. laisvės atėmimo bausmė; negali būti taikomas daugiau kaip 6 mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje, bet iš karto negali būti paskirtas daugiau kaip 3 mėnesiams. Terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 6 mėn., gali tas pats ar kitas tos pačios ar kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelio masto suėmimo didžiausią terminą gali pratęsti apygardos teismo teisėjas, bet ne daugiau kaip 18 mėn., nepilnamečiams – ne daugiau kaip 12 mėnesių.
Nutartis skirti suėmimą paskelbiama asmeniui jį suimant. Prokuroras privalo apie suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų artimųjų. Jei suimtasis turi vaikų iki 18 m., kurie lieka be priežiūros, prokuroras ar teismas privalo atiduoti juos šeimos nariams, artimiems giminaičiams, kitiems asmenims arba įstaigoms globoti ar rūpintis. Prokuroras ar teismas t. p. privalo aptarti su suimtuoju priemones be priežiūros liekančiam turtui ar būstui apsaugoti ir jas taikyti. Apie tai, kad suėmimas skirtas kitos valstybės piliečiui, prokuroras praneša Užsienio reikalų ministerijai ir suimtojo (jo pageidavimu) valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Suimtasis ar jo gynėjas turi teisę apeliacinės instancijos teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo arba termino pratęsimo.