sufražzmas (angl. suffragism < suffrage – rinkimo teisė < lot. suffragium – balsavimas), moterų visuomeninis judėjimas dėl balsavimo teisės suteikimo moterims.
Judėjimo narės siekė įtvirtinti moterų ir vyrų lygias rinkimų teises ir vienodas teises prieš įstatymus.
Idėją apie moterų balsavimo teisę pirmasis 1865 pateikė J. S. Millis (Didžioji Britanija). Paryžiaus komuna pirmoji suteikė rinkimų teisę moterims 1871, pirmoji valstybė – Naujoji Zelandija 1893.
Sufražizmas kilo 19 a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje, kai ėmė kurtis moterų balsavimo teisės draugijos. Jas suvienijo 1897 įkurta Nacionalinė moterų balsavimo teisės draugijų sąjunga, kuriai vadovavo M. Fawcett. 1903 Didžiosios Britanijos politinė aktyvistė E. Pankhurst įkūrė Moterų socialinę ir politinę sąjungą. 1912, kai tuometis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas pažadėjo suteikti balsavimo teisę moterims, bet vėliau persigalvojo, judėjimo narės ėmė naudoti smurto taktiką, pvz., prisirakindavo prie geležinkelio bėgių, padegdavo pašto dėžutes, daužydavo tam tikrų institucijų langus, sprogdindavo bombas. Sufražisčių judėjimai vėliau kūrėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir kitose šalyse. 1918 Didžiojoje Britanijoje buvo suteikta balsavimo teisė turtingoms moterims nuo 30 metų, tai tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms.
Lietuvoje
Sufražizmo pradžia Lietuvoje tradiciškai laikoma 1905 09 22, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji moterų organizacija – Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. Organizacijos įkūrėjos – F. Bortkevičienė, S. Landsbergytė, G. Petkevičaitė‑Bitė, O. Pleirytė‑Vaidilutė – siekė Lietuvos moterims balsavimo teisės ir remti tautos bendrą darbą atkuriant valstybę. Jų pastangomis Didžiojo Vilniaus seimo 1905 nutarime įtraukta nuostata, kad Seimas būtų renkamas visuotinu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu neskiriant lyties.
1917 O. Mašiotienės iniciatyva Maskvoje įkurta Lietuvos moterų laisvės sąjunga, kuri kartu su Lietuvos moterų kuopa Voroneže (pirmininkė S. Kymantaitė‑Čiurlionienė) siekė lygių vyrų ir moterų balsavimo teisių kuriamame Seime. Lietuvos sufražizmo atstovės pasiekė, kad 1920 Laikinojoje Konstitucijoje būtų paskelbtos vyrų ir moterų lygios teisės (moterys 1920 jau rinko Steigiamąjį Seimą), o 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtintų visų piliečių lygybę prieš įstatymą, taigi ir moterų balsavimo teisę.
L: D. Marcinkevičienė Lietuvių moterų veikla 1905–1940 metais / Mokslas ir gyvenimas 1989 nr. 10.