sui generis (lot. savitas, tam tikras), lotyniškas posakis, reiškiantis unikalumą teisinės konstrukcijos (pvz., įstatymo, statuso), iš esmės neturinčios precedento, nors ir panašios į kitas. Pvz., Europos Bendrijos teisė yra ne tarptautinės teisės dalis, bet savarankiška, turinti tik jai būdingų savybių teisės sistema sui generis. Tam tikro dalyko priskyrimas sui generis galimas tik tada, kai išnaudotos visos galimybės tą dalyką priskirti kokiai nors konkrečiai kategorijai, klasifikacijai. Prie sui generis dažniausiai priskiriami dalykai, kurie dėl savo išskirtinumo yra tapę užsitęsusių ginčų objektu. Sui generis sąvoką pradėjo vartoti scholastikos filosofai, norėdami apibūdinti, pvz., idėją, kuri išeina iš apibrėžtų ribų ir turi tik jai įprastų bruožų.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |