sùitai (savivardis suiti), latvių etnografinė grupė. Gyvena Kuržemės vakaruose; susitelkę daugiausia Alsungos savivaldybėje, dar gyvena Ventspilio savivaldybės Jūrkalnės valsčiuje, Kuldīgos savivaldybės Gudeniekų valsčiuje. Suitų krašto centras Alsunga (pirmą kartą paminėta 1230). Iš viso yra apie 2500 suitų. Tikintieji katalikai. Nuo kitų Latvijos regionų gyventojų suitai skiriasi savo kultūra, kalba ir tradicijomis. Laikomi nepatikliais, atsargiais, ambicingais, bet darbščiais, kūrybingais ir tvirto būdo.
Latvijos liaudies buities muziejuje suitai pristato krikštynų papročius
Istorija
Alsungos Šv. Mykolo katalikų bažnyčia
1623 Alsungos valdytojas grafas Johanas Ulrihas fon Šverinas vedė aristokratę Barbarą Konarską iš Vilniaus. Grafas prieš vestuves priėmė katalikybę. Iki 1632 gyveno Abiejų Tautų Respublikoje. Iš jos grįžęs 1634 į Alsungą pakvietė jėzuitus. Grafo valstiečiai priėmė katalikybę, pradėjo dėvėti varšuviečių stiliaus drabužius. Grafo palyda vadinta Šverino svita, iš čia vėliau kilo bendruomenės pavadinimas suitai. Suitų santykiai su kaimyninėmis liuteronų bendruomenėmis buvo sudėtingi, suitams buvo nepriimtinos santuokos su kitų konfesijų atstovais.
Suitų kultūros paveldas
Gyvendami izoliuotai suitai išlaikė savo kultūrą ir papročius, unikalius geltonų ir raudonų atspalvių apdarus (tradicinius Kuržemės tautinius drabužius praturtino įvairiomis detalėmis), gamina seniausius latvių valgius (kraujinę dešrą asinsdesa, kraujinius blynus asins pankūkas). Suitų folklorinis ansamblis Suitu sievas (įkurtas 1955) garsėja daugiabalsiu burdoniniu dainavimu (burdonas). 2001 įkurtas suitų etninės kultūros centras rūpinasi suitų kultūros paveldo išsaugojimu ir populiarinimu. 2009 suitų kultūrinė erdvė įtraukta į UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo vertybių sąrašą.
suitų bendruomenės vėliava
-Latvijos pasaulio paveldo paminklai