Sujai

Sùjai (Sui), Kinijos imperatorių dinastija (581–618). Pradininkas – Šiaurės Džou valstybės karvedys Jang Dzianas. 581 jis pasiskelbė imperatoriumi Vendi (valdė 581–604). Iki 589, užėmę Kinijos vidurinę dalį, suvienijo šalį, kuri buvo susiskaldžiusi apie 300 metų, atkūrė Kinijos įtaką Centrinėje Azijoje. Imperatoriaus Jangdi valdymo laikais (605–617) buvo baigtas kasti Didysis Kinijos kanalas, jungiantis Jangdzės ir Huanghės upes, atstatyta vietomis apgriuvusi Didžioji kinų siena. Sujų laikais valstybinė religija tapo budizmas. Sujų, ypač Jangdi, vidaus ir užsienio politika (dideli statybos darbai, nesėkmingi karai su Korėja ir Vietnamu) išsekino šalies išteklius ir sukėlė visuotinį nepasitenkinimą, kuris peraugo į sukilimus. Padėtį dar labiau apsunkino klajoklių tiurkų įsiveržimai. 617 diduomenė nuvertė Jangdi; imperatoriumi buvo paskelbtas jo vaikaitis Gung Di. 618 karo vadas ir provincijos valdytojas Li Juanas, remiamas sąjungininkų tiurkų, užėmė šalies sostinę Čanganą, nuvertė Gung Di ir, pasiskelbęs imperatoriumi Gao Dzu (valdė 618–626), pradėjo Tangų dinastiją.