sujungmas, koordinãcija (ko… + lot. ordinatio – tvarkymas), sintaksinis ryšys tarp vienas nuo kito nepriklausančių sakinio sandaros vienetų, kurie įtraukiami į sakinį savarankiškai arba per vienodą ryšį su kuriuo kitu vienetu. Sujungimo ryšiu siejami sudėtinio sakinio dėmenys arba sakinio dalimis einančios savarankiškų žodžių formos. Sujungiamųjų sakinių dėmenys įtraukiami į sakinį savarankiškai (pvz., Už lango lijo skalsus lietus, ir arkliai kramsnojo šlapią šieną). Sujungiamosios žodžių formos turi vienodą ryšį su kuria kita forma (pvz., sakinyje Atėjo ilgas ir lietingas ruduo sujungiamos žodžių formos ilgas ir lietingas turi vienodą ryšį su forma ruduo). Jos nepriklauso viena nuo kitos ir kiekviena jų turi tokią pačią funkciją kaip visas junginys, todėl gali jį atstoti (plg. Atėjo ilgas ruduo ir Atėjo lietingas ruduo). Sujungimas reiškiamas sujungiamaisiais jungtukais, žodžių tvarka ir intonacija.
2352