sukrėtimas

sukrėtmas (commotio), viso organizmo arba kai kurių organų ar audinių sužalojimas, dėl kurio sutrinka jų veikla. Nedidelis audinių sukrėtimas gali atsirasti apie pažeistą kūno vietą, ypač apie šautinę žaizdą. Nuo sukrėtimo sutrinka audinių kraujotaka, iš pradžių kyla kraujagyslių spazmai, paskui išsiplečia smulkiosios kraujagyslės, prasideda kraujo sąstovis. Sukrėstuose audiniuose susidaro kraujosruvų, atsiranda nedidelių nekrozės židinių. Po viso organizmo sukrėtimo sumažėja ligonio kraujospūdis, padažnėja ar suretėja pulsas, svaigsta galva, sutrinka visų organų veikla. Dėl nugaros smegenų sukrėtimo būna praeinantis galūnių paralyžius, parezė, sutrinka jutimai. Esant galvos smegenų sukrėtimui (galvos smegenų sužalojimas) gali sutrikti sąmonė, atmintis, miegas, sulėtėti kalba ir reakcijos. Jei sukrėstas visas organizmas, ligonis turi gulėti. Pažeisti vidaus organai operuojami.