sūkurnės srõvės, Foucault srovės (Fukò srõvės), elektros srovės, tekančios masyviu laidininku, kai jį veria kintamasis magnetinis srautas. Pvz., sūkurinių srovių atsiranda laidininkui judant magnetiniu lauku, jei tik kinta laidininką veriantis magnetinis srautas. Sūkurinės srovės stiprėja didėjant magnetinio srauto kitimo dažniui. Transformatorių ir induktyvumo ričių šerdys, t. p. elektros mašinų magnetolaidžiai dėl atsiradusių sūkurinių srovių įkaista, iš dalies išsimagnetina, atsiranda energijos nuostolių. Todėl magnetolaidžiai daromi iš pavienių izoliuotų plokštelių arba juostų paketų, o aukštojo dažnio įtaisų šerdys – iš magnetodielektrikų. Sūkurinių srovių šiluminis poveikis naudingas kaitinant grūdinamų metalų paviršius, lydant metalus. Laidininkui judant magnetinio srauto atžvilgiu dėl sūkurinių srovių gali atsirasti mechaninės sąveikos jėgos. Šios jėgos t. p. naudojamos indukciniuose stabdžiuose, virpesių slopintuvuose, magnetiniuose siurbliuose skystiems metalams transportuoti.
1855 sūkurines sroves atrado J. B. L. Foucault.