sūkurinis judėjimas

sūkurnis judjimas, skysčių arba dujų judėjimas, kai jų dalelės slinkdamos sukasi apie momentinę ašį. Dalelės sukasi dėl nevienodo gretimų sluoksnių (skysčio, dujų) greičio – susidaro sūkuriai. Mažesnės klampos skysčio dalelių sukimosi kampinis greitis didesnis. Besisukančios dalelės gali sudaryti sūkurių vamzdelius ir sluoksnius. Vamzdeliai prasideda (kartais ir baigiasi) skysčio paviršiuje arba sudaro žiedą. Du vienodi priešingos sukimosi krypties sūkuriai slenka ta pačia kryptimi ir vienodu greičiu v, o tos pačios sukimosi krypties – sukasi apie ašį, esančią tarp jų. Tos pačios sukimosi krypties sūkuriams sąveikaujant pirmojo sūkurio žiedas didėja, o slinkimo greitis mažėja, tuo pat metu antrojo sūkurio žiedas mažėja, o slinkimo greitis didėja; jis paveja ir pralenda pro pirmąjį. Šis judėjimas nuolat kartojasi. Idealiajame skystyje (dujose) sūkurių nesusidaro. Klampiajame skystyje jie slopsta dėl trinties; ore ir vandenyje išlieka ilgiau. Atmosferoje sūkuringą srautą (didžiulius sūkurius, ciklonus) sukelia nevienodas sluoksnių įšilimas. Jei skystis (dujos ) teka pro neaptakų kūną, už jo susidaro sūkuriai, kurie didina pasipriešinimo ir keliamąją jėgą. Į sūkurinį judėjimą atsižvelgiama projektuojant lėktuvų sraigtus, oro, vandens turbinų ir siurblių mentes.