sulakymas, procesinės prievartos priemonė, taikoma asmeniui, užkluptam darant nusikalstamą veiką ar tuoj ją padarius. Gali taikyti prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo (jis apie sulaikymą tuoj pat turi pranešti policijai). Prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj ją padarius, jei yra pagrindo manyti, kad toks asmuo gali pabėgti, arba iš karto neįmanoma nustatyti jo tapatybės, t. p. kitais atvejais, kai yra suėmimui taikyti būtinos sąlygos ir pagrindas.
Apie kiekvieną ikiteisminio tyrimo pareigūno ar kito asmens sulaikytą asmenį per kuo trumpesnį laikotarpį pranešama prokurorui išsiunčiant sulaikymo protokolo nuorašą. Vienam iš sulaikytojo nurodytų artimųjų apie sulaikymą turi būti pranešta nedelsiant.
Sulaikymas negali trukti ilgiau, nei reikia asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje. Sulaikytas asmuo turi būti tuoj pat paleistas, jei įtarimas dėl jo nusikalstamos veikos nepasitvirtina, nustačius, kad nėra suėmimo skyrimo pagrindo ir sąlygų bei būtinumo, pasibaigus įstatymo numatytam suėmimo terminui, teismui nutartimi atsisakius taikyti suėmimą. Sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laikotarpį.
Lietuvoje pagal Konstituciją (1992), Baudžiamojo proceso kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) sulaikymas negali trukti daugiau kaip 48 valandas. Jei sulaikomas asmuo anksčiau buvo apklaustas kaip įtariamasis, sulaikymas negali trukti daugiau kaip 24 valandas, prokuroro nutarimu šis terminas gali būti pratęstas iki 48 valandų. Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti suėmimą, jis ne vėliau kaip per 48 valandas pristatomas teisėjui, kuris sprendžia suėmimo skyrimo klausimą. Sulaikytas asmuo, jį pristačius į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą, ne vėliau kaip per 24 valandas turi būti apklaustas kaip įtariamasis.
laikinas sulaikymas