Sulawesi (Sulavèsis), Celebes, sala Ramiajame vandenyne, Didžiosios Sundos salyno šiaurės rytinėje dalyje, tarp Kalimantano ir Molukų salų; priklauso Indonezijai. Plotas 189 200 km2. Apie 19,9 mln. gyventojų (2020). Nuo Kalimantano salos (vakaruose) skiria Makassaro sąsiauris. Sulawesi krantus šiaurėje skalauja Sulawesi jūra, rytuose – Molukų jūra, pietryčiuose – Bandos jūra, pietvakariuose – Javos jūra. Krantai statūs, vingiuoti (kranto linijos ilgis apie 5500 km), didžiausios įlankos: Tomini (šiaurės rytuose), Tolo (rytuose), Bonės (pietuose). 4 dideli pusiasaliai: Minahasos (šiaurėje), Rytų, Pietryčių ir Pietų. Pakrantėse yra koralų rifų.
Sulawesi gamtinis žemėlapis
Sulawesi salos kraštovaizdis
Sulawesi vulkaninės kilmės. Paviršius kalnuotas, kalnai (Quarleso, Takolekadju, Mekonggos ir kiti masyvai) susidarę iš kristalinių uolienų, viršūnės plokščios, šlaitai statūs. Didžiausias aukštis 3455 m (kitais duomenimis, 3458 m; Rantekombolo kalnas). Sulawesi šiaurinėje dalyje yra veikiančių ugnikalnių (Soputanas, Klabatas). Pietinėje dalyje ir kai kur pakrantėse yra žemumų, salos pietvakariuose karstas (Salukkan Kallango urvas). Dažni žemės drebėjimai. Klimatas ekvatorinis musoninis. Per metus iškrinta iki 4000–5000 mm kritulių. Upės trumpos ir vandeningos (ilgiausios: Lariangas, Sadama, Lasolo, Sadangas). Vidurinėje dalyje yra gilių ežerų: Matana (gylis 590 m), Towuti, Poso. Auga drėgnieji atogrąžų miškai, yra savanų. Lore Lindu (įkurtas 1982; centrinėje dalyje), Bunakeno (1991), Bogani Nani Wartabone (1991; abu šiaurėje), Bantimurung-Bulusaraungo (2004; pietuose) nacionaliniai parkai.
Ūkis
Sulawesi pietinėje dalyje auginama ryžiai, batatai, kokosai, kavamedžiai, tabakai, kaučiukmedžiai, prieskoniniai augalai. Žvejyba. Yra nikelio (Kolakos telkinys), geležies rūdos (Laronda), tauriųjų metalų telkinių. Gaunama druska. Didžiausi uostai: Makassaras, Manado, Gorontalo, Palu, Kendari, Perepare. Sulawesi vidurinė dalis retai apgyventa.
Istorija
Manoma, dabartinėje Sulawesi teritorijoje žmonės apsigyveno maždaug prieš penkiasdešimt tūkstantmečių. Pirmo tūkstantmečio po Kristaus pradžioje jie jau naudojo geležį, sukūrė irigacines sistemas, augino ryžius ir prieskonines daržoves. Nuo 4 a. pradėjo plisti hinduizmas, vėliau ir budizmas.
Pirmo tūkstantmečio pabaigoje–antro tūkstantmečio pradžioje Sulawesi pradėjo kurtis pirmosios valstybės. 13 a. per arabus pradėjo plisti islamas, kuris pamažu tapo vyraujančia religija. 13 a. pabaigoje–14 a. Sulawesi valstybės pateko į Madžapahito imperijos vasalinę priklausomybę. 16 a. pradžioje, suirus Madžapahitui, Sulawesi iškilo Makassaro ir kiti sultonatai.
1512 Sulawesi atrado portugalai, jie čia įkūrė prekybos punktus. 16 a. pabaigoje Sulawesi pasirodė anglai. 1607 į Sulawesi pradėjo skverbtis olandų Ost Indijos bendrovė, kuri greitai išstūmė kitus europiečius. 17 a. pabaigoje bendrovė jau valdė didžiąją dalį Sulawesi (1667 užėmė Makassarą). Pradėjo plisti krikščionybė. 1799, Ost Indijos bendrovei bankrutavus, Sulawesi valdymą perėmė Olandijos vyriausybė. 19 a. Olandija pradėjo kontroliuoti ir Sulawesi vidurinius rajonus. 20 a. pradžioje Sulawesi rasta naftos, gamtinių dujų. Per II pasaulinį karą sala 1942 01–1945 08 buvo okupuota Japonijos.
1945 08 17, paskelbus Indonezijos nepriklausomybę, Sulawesi kilo nepriklausomybės šalininkų judėjimas, prasidėjo kova su Olandijos kariuomene ir kolonistais. 1946 Olandija Sulawesi sukūrė marionetinę Rytų Indonezijos valstybę (sostinė Makassaras), kuri greitai žlugo. Nuo 1949 Sulawesi Indonezijos dalis. 6 dešimtmetyje Indonezijoje sustiprėjus centrinei valdžiai ir apribojus regionų autonomiją 1956–58 Sulawesi kilo maištas, kurį centrinė valdžia nuslopino jėga.