Suleyman Rüstəm (Suleimãnas Riustèmas), tikr. Süleyman Əliabbas oğlu Rüstəmzadə 1906 03 12Novxanı (prie Baku) 1989 06 10Baku, azerbaidžaniečių poetas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Studijavo Baku pramonės technikume, nuo 1924 – Pedagoginėje mokykloje. Nuo 1925 dirbo laikraščio Gənc işçi literatūros skyriaus vedėju, kartu studijavo Baku universitete orientalistiką, nuo 1929 – Maskvos universitete literatūrą. 1937–38 M. Azizbekovo Azerbaidžano akademinio dramos teatro direktorius. Per II pasaulinį karą su sovietų kariuomene buvo Irane, dirbo Tebrize leidžiamame fronto laikraštyje Vətən yolunda. 1955–56 Azerbaidžano rašytojų sąjungos savaitraščio Ədəbiyyat və incəsənət vyriausiasis redaktorius. Nuo 1971 Azerbaidžano SSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.
Suleyman Rüstəm
Parašė lyrikos (rinkiniai Iš liūdesio į džiaugsmą 1927, Žingsniai 1930, Poetų balsas, Žvaigždės, abu 1934, Nakties romantika 1938, Lyriniai eilėraščiai 1956, Pavasarinės godos 1964, Truputį apie meilę 1966, Siela 1970, Saulėtuose keliuose, Saulėtuose krantuose, abu 1972, Kaspijos rytas 1976, Savo širdies akimis 1977, Mano saulė 1980, Teateinie į Azerbaidžaną 1988), karo (rinkiniai Motinos širdis, Kaukazo armija, Didvyrio testamentas, visi 1942, Motina ir laiškanešys, Kad tik ateitų ta diena, abu 1943, Taikos dainos 1951, Gafuro širdis 1970), komediją Durna (1963), Pietų Azerbaidžano (dabar Šiaurės Iranas; eilėraščių rinkiniai Du krantai 1942, Pietų ilgesys 1982, eilėraščių ir poemų rinkinys Mano Tebrizas 1986) tematikos kūrinių. Kūrybai būdinga griežta skiemenų ir rimo sistema, formos ir žanro įvairovė, sodri šnekamoji kalba, sovietinio socializmo idealizavimas. Suleymano Rüstəmo kūrinių išversta ir į lietuvių kalbą.
128