sulfatai

sulfãtai (lot. sulfur – siera), sieros rūgšties H₂SO₄ druskos. Būna normalieji, pvz., Na₂SO_4, hidrosulfatai, pvz., NaHSO₄ (molekulėje yra vandenilio atomas) ir baziniai, pvz., Zn₂(OH)₂SO₄ (molekulėje yra –OH grupė). Kristalinės medžiagos. Šarminių metalų normalieji sulfatai lydosi neskildami, hidrosulfatai kaitinami skyla, pvz., 2KHSO₄ → Н₂О + K₂S₂O₇. Daugelis gerai tirpsta vandenyje (ypač K ir Na), išskyrus Ca, Sr, Pb sulfatus (tirpsta blogai) ir Ba ir Ra sulfatus (netirpsta). Iš vandeninių tirpalų sulfatai kristalizuojasi kristalohidratų pavidalo, pvz., CuSO₄·5H₂O, FeSO₄·7Н₂О. Dvigubieji vienvalenčių ir trivalenčių metalų sulfatai vadinami alūnais. Gamtiniai sulfatai yra mineralų klasė. Žinoma daugiau kaip 190 mineralų. Labiausiai paplitę gipsas, anhidritas, baritas, celestinas, mirabilitas, tenarditas. Sulfatai dažniausiai būna monoklininės arba rombinės singonijos; bevandenių sulfatų kristalai izometriniai, sudaro grūdėtus agregatus, kristalohidratų – stulpelių, adatėlių, siūlelių formos. Spalva priklauso nuo chromoforų arba kristalinės gardelės struktūros defektų. Kietumas 2–3,5. Tankis priklauso nuo katijonų: Al, K, Na, Ca sulfatų – mažesnis kaip 3000 kg/m³, Ba, Fe, Cu, Pb sulfatų – didesnis kaip 4000 kg/m³. Sulfatai dažniausiai susidaro egzogeniniu būdu formuojantis druskėjančių baseinų chemogeninėms nuosėdoms (gipsas, anhidritas, polihalitas, tenarditas), sulfidų oksidacijos zonose (gipsas, jarozitas), dar būna vulkaninės (alūnitas) ir hidroterminės (baritas, celestinas) kilmės. Dauguma sulfatų – plačiai paplitusios naudingosios iškasenos (gipsas, anhidritas, baritas, celestinas, polihalitas, tenarditas ir kiti). Lietuvos pietvakarinėje dalyje yra dideli permo sistemos gipso ir anhidrito klodai (iki 1963 devono sistemos gipsas buvo eksploatuojamas Lietuvos šiaurinėje dalyje), aptinkama akcesorinių mineralų celestino ir barito. Sulfatai gaunami metalams, jų oksidams, hidroksidams, karbonatams reaguojant su sieros rūgštimi. Naudojami chemijos, farmacijos, odos, tekstilės, gumos, popieriaus, stiklo, dažų, maisto pramonėje, kaip statybinės medžiagos, iš jų gaunami baris, aliuminis, stroncis, švinas. Šarminių metalų hidrosulfatai naudojami kaip fliusai metalurgijoje, trąšoms gaminti, cheminėje analizėje (netirpiems junginiams paversti tirpiais). Didžiausią praktinę reikšmę turi amonio sulfatas, bario sulfatas, magnio sulfatas, natrio sulfatas.

2961

2591