sulfdinė rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunami metalai (nikelis, kobaltas, varis, cinkas, švinas, molibdenas, bismutas, stibis, gyvsidabris) arba jų junginiai, t. p. metalų junginiai su arsenu, selenu, stibiu ir telūru. Sulfidinės rūdos telkiniuose būna ir kitų (nerūdinių) mineralų (kvarco, kalcito, žėručių, barito). Skiriamos masyvios (vyrauja sulfidai) ir gyslinės (intarpinės; vyrauja nerūdiniai mineralai) sulfidinės rūdos. Daugelyje sulfidinių rūdų būna platinos, aukso, sidabro, kadmio, indžio, seleno, telūro, arseno priemaišų.
Vyrauja hidroterminės kilmės sulfidinės rūdos; slūgso klodų, lęšių, štokų, vamzdžių pavidalu. Būna monometalinių ir polimetalinių (kompleksinių) sulfidinių rūdų; labiausiai paplitę kompleksinių sulfidinių rūdų telkiniai, kuriuose yra vario, cinko, švino sulfidų bei nikelio ir kobalto, arseno ir gyvsidabrio rūdų.
Sulfidinių rūdų didžiausi telkiniai yra Australijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Čilėje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Peru, Rusijoje.