sulfitai

sulftai (lot. sulfur – siera), sulfito rūgšties H₂SO₃ druskos. Būna normalieji sulfitai, pvz., Na₂SO₃, ir hidrosulfitai, pvz., NaHSO₃. Dažniausiai bespalviai kristalai arba balti milteliai. Normalieji sulfitai, išskyrus šarminių metalų ir amonio, blogai tirpsta vandenyje. Kaitinami be oro sulfitai skyla į sulfidus ir sulfatus (4Na₂SO₃ → Na₂S + 3Na₂SO₄), azoto terpėje – netenka SO₂, ore lengvai oksiduojasi ir sudaro sulfatus. Vandenyje esant SO₂ sudaro hidrosulfitus. Sulfitai – stiprūs reduktoriai. Reaguoja su chloru, bromu sudarydami sulfatus, pvz., Na₂SО₃ + Сl₂ + Н₂О → Nа₂SО₄ + 2НСl. Kalio, rubidžio hidrosulfitai gerai tirpsta vandenyje, patvarūs vandeniniuose tirpaluose. Oro deguonis hidrosulfitus oksiduoja iki sulfatų. Kaitinami kalio ir natrio hidrosulfitai virsta disulfitais, pvz., 2NaHSO₃ → Na₂S₂O₅ + H₂O. Sulfitai gaunami sieros dioksidą SO₂ leidžiant per metalų hidroksidų arba karbonatų vandeninius tirpalus. Naudojami fotografijoje, odai, audiniams, pluoštui balinti ir marginti (KHSO₃, NaHSO₃), kalio hidrosulfitas – celiuliozei iš medienos išskirti, Na₂S₂O₃·5H₂O medicinoje niežų erkėms naikinti, alergijai, artritui, dermatozei gydyti, veterinarijoje (priešnuodis).

2591