įvairių rūšių sultys su minkštimu
sùltys, skystas žaliavai būdingo skonio vaisių, uogų ir daržovių gaminys. Turi angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Būna su minkštimu (homogenizuotos ir nehomogenizuotos) ir be minkštimo (skaidrintos ir neskaidrintos), natūralios (pagamintos iš vienarūšės žaliavos, be konservantų ir kitokių priedų), kupažuotos (sumaišytos tos pačios žaliavos skirtingų rūšių sultys arba skirtingų žaliavų sultys), kondensuotos (sutirštintos; dalis vandens išgarinta arba iššaldyta). Kartais saldinamos cukrumi arba kitais saldikliais, prisotinamos anglies dioksido (saturuojamos), rauginamos.
Sultys be minkštimo dažniausiai sunkiamos presavimu, kartais (kaip pusgaminis) difuzijos būdu (per kelis difuzorius, į kuriuos pridėta susmulkintos žaliavos masės, paeiliui leidžiamas 10–30 °C temperatūros vanduo, kuris iš žaliavos išplauna tirpiąsias medžiagas; iš paskutinio difuzoriaus išteka normalios koncentracijos sultys). Gaminant sultis su minkštimu žaliava įvairiais būdais, pvz., dezintegratoriais, sutrinama. Sultys skaidrinamos filtravimu, nusodinimu, centrifugavimu, veikiant fermentais, koaguliantais, cheminiais reagentais. Ilgam laikymui sultys konservuojamos: pasterizuojamos, sterilizuojamos, sulfituojamos, spirituojamos, veikiamos aukštojo dažnio elektros srove, sidabro jonais (kaip vaisvandeniai). Iš vaisių ir uogų sulčių daromas vynas, sirupas, jų dedama į alkoholinius ir bealkoholius gėrimus.