sumãcija (lot. summa – bendras kiekis, suma), procesų (pvz., nervinių ląstelių, smegenų centrų ar organų atsakų, subjektyvių reakcijų – pojūčių, suvokinių, emocijų) stiprumo priklausomybė nuo poveikių kiekio.
Kuo ta pačia kryptimi veikiančių poveikių daugiau, tuo atsakas, reakcija arba subjektyvus išgyvenimas stipresnis. Poveikių įtakos gali sumuotis nuosekliai viena po kito (nuoseklioji sumacija), arba vienu metu iš skirtingų kanalų (erdvinė sumacija).
Sumacija dažniausiai tyrinėjama nervinių arba raumenų ląstelių lygmeniu, kurių perduodamų nervinių impulsų dažnis priklauso nuo juos veikiančių sinapsinių kontaktų skaičiaus. Tam, kad jaudri ląstelė sureaguotų generuodama veikimo potencialą (pvz., nervinį impulsą), jos membraninis potencialas turi sumažėti iki vadinamojo slenkstinio lygio (reiškinys vadinamas depoliarizacija, arba jaudinančiuoju postsinapsiniu potencialu). Depoliarizaciją sukelia iš presinapsinės pūslelės išsiskyrusi medžiaga – mediatorius (pvz., acetilcholinas arba adrenalinas). Vienos sinapsės poveikių jaudinimui postsinapsiniame neurone sukelti nepakanka. Nervinė arba raumens ląstelė atsako veikimo potencialu (arba potencialais), kai ji jaudinama per tam tikrą sinapsių skaičių. Ir neuronai, ir raumenų ląstelės sudaro su kitais neuronais ne tik jaudinančias, bet ir slopinančias sinapses (čia veikia slopinantis mediatorius, pvz., gama amino sviesto rūgštis). Slopinantis mediatorius didina membraninį potencialą, tai yra hiperpoliarizuoja ląstelę. Toks vietinis potencialas vadinamas slopinančiuoju postsinapsiniu potencialu. Vienos ląstelės lygmeniu vyksta keleriopa sumacija.
Erdvinė sumacija yra, kai vienu metu veikia skirtingos sinapsės, nuoseklioji sumacija – kai tų pačių sinapsių poveikiai (išskiriamo mediatoriaus kiekis) kaupiasi laike. Galutinis nervinių centrų arba organų aktyvumas (jaudinimas, slopinimas), ir viso organizmo atsakai, būsenos, lėtinis skausmas, kiti subjektyvūs procesai priklauso nuo jaudinančiųjų ir slopinančiųjų postsinapsinių potencialų sąveikų, tai yra nuo jų sumacijos.
Žmogaus smegenys turi per 100 milijardų neuronų, tarpneuroninių kontaktų (sinapsių) dar daugiau (juk kiekvienas neuronas gali turėti šimtus sinapsių su kitais neuronais).
1868