sumušimas

sumušmas, kontzija (lot. contusio – sumušimas), uždaras, nepažeidžiantis odos vientisumo, dalies minkštųjų audinių sužalojimas. Sukelia greitas ir tiesiogiai žalojantis jėgos poveikis, dažniausiai smūgis kietu buku daiktu. Labiausiai pažeidžiamas sumuštos vietos riebalinis audinys, raumenys ir smulkios kraujagyslės. Plyšus kraujagyslės sienelei į aplinkinius minkštuosius audinius arba sąnario ertmę išsilieja kraujas, atsiranda kraujosruvų. Sumuštą vietą skauda, ji patinsta, pamėlynuoja, po 3–4 dienų pasidaro žalsvo, vėliau gelsvo atspalvio, sutrinka pažeistos vietos arba organo funkcija (pvz., sumušus raumenis ligoniui sunku judėti, sumušus inkstus – šlapime gali atsirasti kraujo). Labai pavojingas galvos smegenų sumušimas (galvos smegenų sužalojimai). Sumušta vieta aptvarstoma, šaldoma kompresais, ledu. Po 2–3 dienų pažeista vieta šildoma.