Sun Jatsen (Sun Yat-sen, Sun Jatsènas) 1866 11 12Cuiheng (Guangdongo provincija) 1925 03 12Pekinas, Kinijos politikas. Song Čingling vyras.
Išsilavinimas ir politinės veiklos pradžia
Gimė nepasiturinčių valstiečių šeimoje. 1879 išvyko pas brolį į Honolulu, mokėsi britų misionierių mokykloje, vėliau – amerikiečių Oahu koledže. Dėl per didelio susidomėjimo vakarietiška kultūra ir krikščionybe 1883 brolio parsiųsdintas atgal į Kiniją (1884 pasikrikštijo). Toliau mokėsi Honkonge ir Guangdžou (Kantone), nuo 1887 – Honkongo medicinos koledže kinams (1892 gavo gydytojo licenciją). Įsitraukė į judėjimą prieš Čingų dinastijos valdymą. 1894 Honolulu įkūrė Kinijos atgimimo sąjungą, 1895 Guangdžou surengė sukilimą. Jam nepavykus, pabėgo į Japoniją (ten išbuvo iki 1907). 1905 Tokijuje įkūrė Jungtinę lygą (Tongmenghui), kuri surengė keletą sukilimų prieš Čingų valdymą.
Sun Jatsen
Kinijos Respublikos prezidentas
1911 pabaigoje (tuo metu Sun Jatsenas buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose) sužinojo apie prasidėjusią Sinhajaus revoliuciją ir grįžo į Kiniją. 1911 12 29 Nankinge sukilusių pietinių provincijų susirinkime buvo išrinktas laikinuoju prezidentu; pareigas oficialiai pradėjo eiti 1912 01 01 (tą dieną paskelbta Kinijos Respublika su sostine Nankingu). 1912 02 12 paskutiniam Čingų imperatoriui Pu I atsisakius sosto ir Kinijos šiaurinėms provincijoms reikalaujant, 02 13 atsistatydino (faktiškai tai padarė 04 01), laikinuoju prezidentu buvo išrinktas ministras pirmininkas Juan Šikai.
Gomindano vyriausybės vadovas
1912 08 įkūrė Gomindano partiją, kuri per 1912 12–1913 01 parlamento rinkimus laimėjo daugumą, ir bandė sudaryti vienpartinę vyriausybę; tai sukėlė Sun Jatseno ir Juan Šikai konfliktą. Juan Šikai, panaudodamas karinę jėgą ir smurtą, pasiekė, kad būtų patvirtintas Kinijos prezidentu. Sun Jatsenui paraginus, 1913 07 prasidėjo pietinių provincijų kariškių sukilimai, vadinamoji Kinijos antroji revoliucija. Jai pralaimėjus, Sun Jatsenas vėl emigravo į Japoniją.
Sun Jatsenas apie 1912
1916 06, Juan Šikai mirus, dalis 1912–13 išrinkto Kinijos parlamento narių Guangdžou sudarė vyriausybę, Sun Jatseną išrinko vyriausiuoju vadu. Po nesėkmingų pastangų gauti paramą iš Vakarų valstybių ir Japonijos Sun Jatsenas 1922 užmezgė ryšius su SSRS. Padedamas jos patarėjų (pirmiausia Michailo Borodino) pagal bolševikų partijos (RKP(b)) pavyzdį pertvarkė Gomindaną į griežtą hierarchinę organizaciją, pradėjo kurti naują kariuomenę (ji 1926, jau po Sun Jatseno mirties, pradėjo Šiaurės žygį ir iš esmės suvienijo Kiniją); SSRS įkalbėti Kinijos komunistai sutiko bendradarbiauti su Gomindanu (keli jų buvo išrinkti į Gomindano vykdomąjį komitetą).
1923 Sun Jatsenas oficialiai paskelbė savo politinę filosofinę doktriną – vadinamuosius tris liaudies principus, kurie turėjo tapti naujosios Kinijos valstybės pagrindu, pristatė konstitucijos projektą. 1924 12 išvyko į šiaurines provincijas tartis dėl šalies suvienijimo, bet sunkiai susirgo ir mirė.
Trys liaudies principai
Sun Jatseno politinė filosofinė doktrina buvo pagrįsta vadinamaisiais trimis liaudies principais: nacionalizmu (Mínzú, iš pradžių – mandžiūrų Čingų nuvertimas, vėliau pilietinis nacionalizmas), liaudies valdžia, arba demokratija (Mínquán), ir liaudies gerove (Mínshēng).
Atminimo įamžinimas
1929 palaidotas mauzoliejuje Nandzinge. Kinijos Liaudies Respublikoje aukštinamas kaip tautinis ir prosocialistinis veikėjas, revoliucijos pirmeivis, Taivane – kaip Kinijos Respublikos įkūrėjas ir Tautos tėvas (oficialus titulas nuo 1940).