sùndų kalbà, austroneziečių kalbų šeimos malajų-polineziečių kalbų šakos kalba. Vartojama Indonezijoje, Javos vakarinėje dalyje (turi regioninės kalbos oficialųjį statusą). Iš viso apie 33 mln. kalbančiųjų. Skiriamos 6 tarmės. Priangan tarmės pagrindu susiformavo bendrinė kalba. Balsiams būdinga nazalizacija ir balsių harmonija. Turi 18 priebalsių, dar 3 (f, v, z) vartojami tik skoliniuose. Žodžio gale vartojami duslieji ir skardieji priebalsiai. Turi skolinių iš sanskrito, arabų, javiečių, indoneziečių ir olandų kalbų. Nuo 19 a. vidurio naudojamas raštas lotyniškosios abėcėlės pagrindu (12–13 a. naudota arabiškas raštas, iki 17 a. – javiečių rašto atmainos). Leidžiama spauda, kuriama grožinė literatūra, transliuojamos radijo ir televizijos laidos. Biblija išversta 1891.
85