Sungáila ? ?, 14 a. pabaigos–15 a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Didžiausios įtakos turėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Susirašinėjo su Vokiečių ordino Prūsijoje vadovybe. Pirmą kartą paminėtas 1398 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino Gardino sutartyje. 1413 Horodlėje gavo Lapino herbą, nors turėjo ir savo herbą. 1398–1423 buvo Kauno seniūnas, 1413–33 – Trakų kaštelionas. 1403, 1405, 1409, 1423, 1424 – pasiuntinys į Vokiečių ordino valstybę Prūsijoje; 1404 su Manvydu Albertu ir Čiupurna tarpininkavo sudarant žemaičių ir ordino paliaubų sutartį. Paskutinį kartą minimas 1433 Vokiečių ordino pareigūno pranešime (kaip amžiumi senasis), kai su keliais lietuvių vadais įsiveržė į ordino teritoriją. Veikiausiai netrukus mirė. Sūnus Teodoras buvo 1434 Gardino sutarties su Lenkija liudytojas. Galbūt giminystės ryšiai Sungailų giminę siejo su Svierių kunigaikščiais, kurių valdos buvo greta. Svarbiausi tėvoniniai dvarai – Varnionys ir Svyronys dabar Vilniaus ir Švenčionių apskrityse.
2336