sunkióji atlètika, sunkùmų kilnójimas, štangos kėlimas virš galvos; sporto šaka.
Taisyklės
Varžybų programa apima 2 veiksmus (po 3 bandymus): rovimą (štanga vienu judesiu nuo pakylos iškeliama ant ištiestų rankų virš galvos) ir stūmimą (štanga keliama 2 judesiais: ant krūtinės ir nuo krūtinės ant ištiestų rankų virš galvos). Iškeltą svarmenį sportininkas turi išlaikyti dvi sekundes. Laimėtojas nustatomas pagal abiem veiksmais iškeltų svorių sumą. Teisėjauja 3 teisėjai. Sunkiojoje atletikoje yra 10 (5 olimpinės) svorio kategorijų: vyrams – 55 kg, 61 kg (olimpinė), 67 kg, 73 kg (olimpinė), 81 kg, 89 kg (olimpinė), 96 kg, 102 kg (olimpinė), 109 kg, daugiau kaip 109 kg (olimpinė daugiau kaip 102 kg), moterims – 45 kg, 49 kg (olimpinė), 55 kg, 59 kg (olimpinė), 64 kg, 71 kg (olimpinė), 76 kg, 81 kg (olimpinė), 87 kg, daugiau kaip 87 kilogramai (olimpinė daugiau kaip 81 kg).
iranietis Mohammadas Reza Barari atlieka rovimą (2016 olimpinės žaidynės)
Istorija
Pirmosios sunkiosios atletikos oficialios varžybos surengtos 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1896 sunkioji atletika įtraukta į olimpinių žaidynių programą (nebuvo 1900, 1908 ir 1912). Nuo 1896 rengiami Europos, nuo 1898 – pasaulio čempionatai. 1905 įkurta Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (International Weightlifting Federation, IWF, 2012 vienijo 189, 2022 – 193 šalis), 1969 – Europos sunkiosios atletikos federacija (European Weightlifting Federation, EWF, 2012 vienijo 49, 2022 – 51 šalį). Iki 1934 buvo kultivuojama penkiakovė (rovimas ir stūmimas viena ranka, spaudimas, rovimas ir stūmimas abiem rankomis), 1934–72 klasikinė trikovė (spaudimas, rovimas ir stūmimas). Iki 2018 11 01 buvo 8 svorio kategorijos vyrams (56 kg, 62 kg, 69 kg, 77 kg, 85 kg, 94 kg, 105 kg, daugiau kaip 105 kg), 7 – moterims (48 kg, 53 kg, 58 kg, 63 kg, 69 kg, 75 kg, daugiau kaip 75 kilogramai).
stūmimas (1951)
Moterų sunkioji atletika pradėta kultivuoti 20 a. 7 dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1984 rengiami Europos ir pasaulio čempionatai, 2000 įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Pasaulio čempionatai, kuriuose kovoja ir moterys, ir vyrai, rengiami nuo 1991. Sunkioji atletika daugiausia kultivuojama Bulgarijoje (vieni žymiausių sunkiaatlečių – Yanko Rusevas, Naimas Süleymanoğlu), Irane (Mohammadas Nasiris), Japonijoje (Yoshinobu Miyake), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Thomas Tamio Kono, Johnas Henry Davisas), Kinijoje (Deng Wei, Liu Chunhong), Lenkijoje (Waldemaras Romualdas Baszanowskis, Zbigniewas Tadeuszas Kaczmarekas), Rusijoje (J. Vlasov, V. Aleksejev), Turkijoje (Nurcanas Taylanas, Halilas Mutlu), Vengrijoje (Imre Földi), Vokietijoje (Marcas Husteris, Gerdas Bonkas).
Lietuvoje
Lietuvoje pradėta kultivuoti 1923, kai Lietuvos dviratininkų sąjunga Kaune surengė pirmąsias sunkiosios atletikos varžybas. Nuo 1925 pradėta rengti Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatai, Kaune įvyko ir pirmosios tarptautinės varžybos su Estijos stipruoliais. 1928 olimpinėse žaidynėse dalyvavo Pranas Vitonis (iškėlęs 275 kg užėmė 15 vietą lengvojo svorio kategorijoje). 1938 sunkioji atletika įtraukta į I Tautinės olimpiados varžybų programą. 1947–89 Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS čempionatuose, 1956–89 – SSRS tautų spartakiadose. 1963 Aloyzas Račkauskas, 1975 B. Mačernis tapo SSRS ir SSRS tautų spartakiados, 1966 A. Pricas – SSRS komandinio sunkiosios atletikos čempionato laimėtojais. 1963 Eduardas Mkrtumianas pasiekė pasaulio jaunių, 1970 Jonas Liupkevičius – pasaulio jaunimo, 1977 B. Mačernis – pasaulio suaugusiųjų rekordą (išrovė 160 kilogramų). 1976 Stasys Mėčius tapo pasaulio jaunimo vicečempionu.
sunkioji atletika (A. Didžbalis 2016 olimpinėse žaidynėse)
1991 įkurta Lietuvos sunkiosios atletikos federacija priimta į Tarptautinę sunkiosios atletikos federaciją. 2003 surengtas pirmasis Lietuvos moterų sunkiosios atletikos čempionatas.
sunkioji atletika (rovimo rungtis; R. Vyšniauskas 2008 olimpinėse žaidynėse)
1996 Europos jaunių čempionate Edvardas Šauklys laimėjo bronzos, 1999 Egidijus Remėza – 3 aukso (pasiekė Europos jaunių stūmimo rekordą), 2001 Konstantinas Gerasimovas – 2 bronzos, 2009 Europos jaunimo čempionate Aleksandra Stepanova (iki 20 m.) – bronzos, Marius Mickevičius ir V. Šlevinas – bronzos medalius. A. Didžbalis 2008 tapo Europos jaunimo vicečempionu, 2009 ir 2010 – čempionu, 2010 – pasaulio jaunimo čempionu, 2011 ir 2017 Europos čempionato bronzos (po ruso Adamo Maligovo diskvalifikacijos 2019 – sidabro), 2015 – aukso, 2014 pasaulio čempionato bronzos (po kazacho Vladimiro Sedovo diskvalifikacijos 2019 –sidabro), 2017 – sidabro medalininku, 2016 Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoju. R. Vyšniauskas 2005 Europos čempionate laimėjo 2 bronzos, 2008 – aukso ir 2 sidabro medalius, 2009 – sidabro ir 2 bronzos medalius, 2005 tapo pasaulio vicečempionu, 2004 olimpinėse žaidynėse užėmė 5 vietą.
2013 Europos čempionate Žygimantas Stanulis iškovojo aukso, 2016 – sidabro medalį. 2019 Europos jaunimo čempionate Lijana Jakaitė (iki 23 m.) pelnė bronzos medalį, 2021 tapo jaunimo čempione (pirmoji lietuvė).
2012 Lietuvos sunkiosios atletikos federacija vienijo 18 klubų, kuriuose sportavo apie 400 sunkiaatlečių, dirbo 28 treneriai, 2018 sunkiąją atletiką kultivavo 972 sportininkai, dirbo 39 treneriai.