Súomijos choreogrãfija.
Liaudies choreografija
Dauguma suomių liaudies šokių panašūs į švedų, rytiniuose rajonuose – į rusų šokius. Būdinga lėtas tempas, santūrumas. 19 a. užrašyta senovinių liaudies šokių melodijų. Populiarūs lenkų kilmės šokiai polska (arba polsas, polskoras; šokta pagal kantelės muziką), polonezas, mazurka, vokiečių kilmės – valsas.
Baletas
1879 suburta baleto trupė Aleksandro teatre Helsinkyje šoko operų ir operečių spektakliuose. Suomijos baleto raidą paspartino 1908–10 Helsinkyje vykusios impresarijaus E. Fazerio surengtos rusų baleto artistų A. Pavlovos, L. Egorovos, J. Eduardovos, N. Legato, A. Bolmo gastrolės.
1911 debiutavo pirmieji Suomijos baleto artistai M. Gripenberg (1881–1976) ir T. Niskanenas (1887–1961). 20 a. 3 dešimtmečio pradžioje Helsinkyje E. Fazeris subūrė baleto trupę, į ją pakvietė Rusijoje baletą studijavusius baletmeisterį G. Gé (tikr. Grönfeldtas; 1893–1962), baleto artistes E. Vill (1882–1941), M. Paischeff (1899–1975), J. Liutikovą, 1890–?, artistą A. Saxeliną (1899–1959). 1922 ši trupė Aleksandro teatre (nuo 1956 Suomijos nacionalinė opera) pastatė pirmąjį baletą P. Čaikovskio Gulbių ežeras (1922, baletmeisteris G. Gé). 3 dešimtmečio pradžioje prie teatro įkurta baleto mokykla. 3–4 dešimtmetyje G. Gé (trupės vadovas 1921–35 ir 1955–62) pastatė klasikinių (P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė 1928, A. Ch. Adamo Žizel 1929, L. Minkaus Don Kichotas 1930, L. Delibes’o Kopelija 1932), t. p. baletų pagal M. Fokino choreografiją (Šecherazada 1922, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką, I. Stravinskio Petruška 1929 ar 1930, Rožės sapnas 1931, pagal C. M. von Weberio muziką). 4 dešimtmetyje pastatyti pirmieji nacionaliniai baletai: E. Melartino Žydrasis perlas (1931, baletmeisteris G. Gé), J. Sibelijaus Skaramušas (1935), Saga (1938, pagal J. Sibelijų, abiejų baletmeisteris A. Saxelinas, 1935–54 baleto trupės vyriausiasis baletmeisteris). Dažniausiai šoko G. Gé mokinė L. Nifontova (1913–87) ir jos partneris A. Martikainenas (1905–46). 5–7 dešimtmetyje baletų pastatė suomių baletmeisteriai A. Saxelinas (Tuonelos gulbė 1947, pagal J. Sibelijaus muziką), I. Koskinen (1911–78; A. Sonnineno Pesis ir Iliuzija 1952, J. Sibelijaus Skaramušas 1955, E. Melartino Žydrasis perlas 1957), užsienio baletmeisteriai B. Cullberg (Freken Julija 1952, pagal T. Rangströmo muziką), R. Zacharovas (B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas 1956), L. Lavrovskis (A. Ch. Adamo Žizel 1958, S. Prokofjevo Pasaka apie akmeninę gėlelę 1959). 8–9 dešimtmetyje baletų su šiuolaikinio šokio elementais pastatė C. Carlson (g. 1943; Aidas 1976), M. Kuusela (g. 1946; Septyni broliai 1980), J. Uotinenas (g. 1950; Pamirštas horizontas 1980, pagal M. Bergströmo muziką). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pastatyta klasikinių (A. Ch. Adamo Žizel 2000, P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė 2007) ir šiuolaikinių (R. Ščedrino Ana Karenina, Žuvėdra, pagal įvairių kompozitorių muziką, abu 2008) kompozitorių baletų, šiuolaikinių choreografų J. Kyliáno, M. Eko, R. van Dantzigo, G. Balanchine’o baleto spektaklių. Žymiausios baleto artistės: I. Koskinen, L. Jokimo (1921–88), M. von Bahr (1921–2016), E. M. Sylvestersson (1924–96), I. Hudova (1926–2015), M.‑L. Rajala (1930–2023), M.‑L. P. Taxell (1931–74), D. L. Laine‑Almi (1931–2018), S. A. Silfverberg (g. 1935), M. A. Rumjantseva (g. 1940), S. Englund (g. 1945), U. Hallberg (g. 1952), M. Tervamäki (g. 1968), A. Viheriäranta (g. 1982); artistai: K. I. Karnakoski (1908–85), K. T. Salinas (1919–73), U. Onkinenas (1922–94), L. O. Ahonenas (g. 1939), M. Tikkanenas (g. 1945).
Šiuolaikinis šokis
Moderniojo šokio klostymąsi paskatino 1905 (kitais duomenimis, 1908) Helsinkyje vykusios I. Duncan gastrolės. 1911 Helsinkyje pirmąjį pasirodymą surengė pirmąja suomių moderniojo šokio atstove laikoma M. Gripenberg. Ji laikėsi I. Duncan šokio principų, Ženevoje studijavo É. Jaques’o‑Dalcroze’o ritmikos metodą, kūryboje plėtojo vokiečių ekspresionistinio šokio bruožus. Šokio raidai įtaką padarė Helsinkyje gastroliavę moderniojo šokio atstovė M. Wigman (1926), K. Joosso šokio trupė (1937). 4 dešimtmetyje M. Gripenberg mokinė I. Hagfors (1905–88) tobulinosi Vokietijoje (šokėjo ir choreografo H. Kreutzbergo trupėje), vėliau dirbo choreografe Helsinkyje. 7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose šokio studijas baigusi R. Vainio (1936–2015) įkūrė savo vardo šiuolaikinio šokio trupę. T. Rasmussen (1927–92) įkūrė šokio mokyklą, plėtojo džiazo šokio kryptį. Šokio teatre Raatikko (įkurtas 1972 Helsinkyje) nemažai spektaklių sukūrė choreografės M. Kuusela (g. 1946), M. Korhola (g. 1954).
Nuo 1973 veikiančioje Helsinkio miesto teatro šokio trupėje šokio spektaklių pastatė choreografai L. Priha (g. 1941), J. Uotinenas (g. 1950) ir kiti, nuo 1989 Turku veikiančiame šokio teatre ERI – T. Lindfors (g. 1958), L. Sairela (g. 1964), E. Soini ir kiti. 1996 Helsinkyje choreografas T. Saarinenas (g. 1964) įkūrė savo vardo trupę. Nuo 1983 Helsinkio teatro akademijoje rengiami šokėjai, choreografai, šokio pedagogai. Tarptautiniai šokio festivaliai rengiami Kuopio (nuo 1970 kasmet), Pyhäjärvi (Šiaurės Suomijos apskritis; nuo 1992). Lietuvoje gastroliavo šokio trupės Nomadi productions (2000, 2003, 2005), Helsinkio miesto šokio trupė (2001), T. Saarineno trupė (2003, 2008), Tommi Kitti & Co (2006) ir kitos. 2008 Suomijos nacionalinėje operoje 6 baleto spektakliuose šoko lietuvių balerina E. Špokaitė (Ana – R. Ščedrino Ana Karenina).
trupės Tommi Kitti & Co šokio spektaklio Šuolis scena (2006, choreografas T. Kitti, tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Naujasis Baltijos šokis Vilniuje)
Suomijos kultūra
Suomijos konstitucinė santvarka
Suomijos partijos ir profsąjungos