Súomijos knas. 1896 Helsinkyje pirmą kartą parodyti brolių A. Lumière’o ir L. Lumière’o trumpametražiai filmai. Pirmąjį stacionarų kino teatrą 1904 Helsinkyje įsteigė fotografas ir kino kūrėjas K. E. Ståhlbergas (1862–1919). Nuo 1904 kurti dokumentiniai filmai. Bendrovėje Appollo (1899 Helsinkyje įsteigė K. E. Ståhlbergas) sukurtas pirmasis trumpametražis nebylusis vaidybinis filmas Degtindariai (1907, švedų režisierius L. Sparre, 1863–1964, suomių režisierius T. Puro, 1884–1956; neišliko). Pirmasis išlikęs filmas – Sylvi (1913, režisierius T. Puro, pagal M. Canth). Ankstyvosiose kino kronikose dažniausiai rodyta siužetai apie Suomijos gamtą, sporto renginius, žymių žmonių laidotuvių ceremonijos, miesto gyvenimo epizodai.
1916 Rusijos valdžios uždrausta kino gamyba atnaujinta 1917 šaliai atkūrus nepriklausomybę. 1923 įkurta Kino teatrų savininkų sąjunga (nuo 1940 Suomijos filmų rūmai). 2–4 dešimtmetyje daugiausia kurta melodramos (jos neturėjo šiam žanrui būdingos laimingos pabaigos), nacionalinės literatūros kūrinių ekranizacijos (Laukymės batsiuviai / Nummisuutarit 1923, režisierius E. Karu, 1887–1935; 1938, režisierius W. I. Ilmari, 1906–83; pagal A. Kivi), komedijos (Kai tėvui skauda dantį / Kun isällä on hammassärky 1923, Mūsų berniukai / Meidän poikamme 1929, abiejų režisierius E. Karu), dokumentiniai filmai (6 dalių ciklas Suomija / Finlandia 1922, režisieriai E. Karu, E. Leväluoma, 1896–1969; Tarp laukinių paukščių / Villilintujen parissa 1927, režisieriai B. Soldanas, 1902–53, H. Aho, 1895–1961). 4 dešimtmečio pradžioje sukurti pirmieji garsiniai filmai Pasakyk tai suomiškai (Sano se Suomeksi, režisierius Y. Nybergas, nuo 1935 Y. Norta, 1904–88, neišliko), Sielininko nuotaka (Tukkipojan morsian, režisierius E. Karu, abu 1931).
4–5 dešimtmetyje reikšmingų filmų sukūrė N. Tapiovaara (1911–40; Juha 1937, pagal J. Aho, Vyro kelias / Miehen tie, su H. Hytönenu, 1890–1944; 1940, pagal F. E. Sillanpää), R. Orko (1899–2001; Siltalos valdytojas / Siltalan pehtori 1934, pagal H. Selmerį‑Geethą), V. Vaala (1909–76; Niskavuorio moterys / Niskavuoren naiset 1938, pagal H. M. Wuolijoki), T. J. Särkkä (1890–1975; Poetų karalius ir paukštė keliauninkė / Runon kuningas ja muuttolintu, su Y. Norta, 1940). 1952 Helsinkyje įsteigta Kinematografininkų sąjunga, 1957 – Suomijos filmų archyvas (nuo 2008 – Nacionalinis audiovizualinio meno centras). 6 dešimtmetyje kino gamyba išaugo, sukurta siaubo (Baltasis elnias / Valkoinen peura 1952, režisierius E. Blombergas, 1913–96), muzikinių (Rovaniemi turguje / Rovaniemen markkinoilla 1951, režisierius J. Nortimo, 1906–58; Gražioji Vera, arba Saimos baladė / Kaunis Veera eli ballaadi Saimaalta 1950, režisierius V. Salminenas, 1908–92), detektyvinių (Komisaro Palmu klaida / Komisario Palmun erehdys 1960, režisierius M. Kassila, 1924–2018, pagal M. T. Waltari) filmų, karo dramų (Nežinomas kareivis / Tuntematon sotilas, pagal V. Linną, 1955, režisierius E. Laine, 1905–89), komedijų (Virtanenai ir Lahtinenai / Virtaset ja Lahtiset 1959, režisierius J. Witikka, 1916–2002).
1969 Helsinkyje kinui remti įkurtas Suomijos kino fondas. 7–8 dešimtmetyje sukurta 20 a. pradžios suomių gyvenimą ir liaudies kultūrą vaizduojančių filmų (Čia, po Poliarine žvaigžde / Täällä Pohjantähden alla 1968, režisierius E. Laine, pagal V. Linną; Žemė – nuodėminga giesmė / Maa on syntinen laulu 1973, režisierius R. Mollbergas, 1929–2007). Režisierių M. Niskaneno (1929–90; Kankorėžis po nugara / Käpy selän alla 1966, Rudenį viskas kitaip / Syksyllä kaikki on toisin 1978), R. Jarvos (1934–77; Darbininko dienoraštis / Työmiehen päiväkirja 1967), J. Pakkasvirtos (1934–2018; Vasaros maištas / Kesäkapina 1970) kūrybai įtakos turėjo italų neorealizmas, prancūzų Naujoji banga. 7–8 dešimtmetyje reikšmingų filmų sukūrė J. J. Donneris (Juodu ant balto / Mustaa valkoisella 1968, Moterų portretai / Naisenkuvia, Ana, abu 1970), S. Huunonenas (1939–2023; Avienos valgytojai / Lampaansyöjät 1972, Plaukai / Karvat 1974).
Nuo 9 dešimtmečio režisierius A. Kaurismäki garsėja autoriniam kinui priskiriamais filmais, kuriems būdinga lakoniškas, realistiškas vaizdas, subtiliai derinama ironija ir sentimentalumas, kino filmų citatos; pagrindinė tema – paprastų, dažniausiai visuomenės atstumtų, žmonių jausenos kraštutinėmis aplinkybėmis (vadinamosios proletarinės trilogijos: Šešėliai rojuje / Varjoja paratiisissa 1986, Arielis 1988, Degtukų fabriko mergaitė / Tulitikkutehtaan tyttö 1989, Berlyno kino festivalio prizai 1990, ir Toli plaukia debesys / Kauas pilvet karkaavat 1996, Žmogus be praeities / Mies vailla menneisyyttä 2002, Kanų kino festivalio prizas, Priemiesčio šviesos / Laitakaupungin valot 2006). Režisierius M. Kaurismäki sukūrė savito stiliaus, daugiausia muzikinių, vaidybinių ir dokumentinių (Garso veidrodis / Sonic Mirror 2008, Vesku 2010) filmų.
filmo Leningrado kaubojai keliauja į Ameriką kadras (1989, režisierius A. Kaurismäki)
20 a. 10 dešimtmečio filmuose V. Aaltonenas (g. 1955) nagrinėja tėvų ir vaikų santykius (Sūnus palaidūnas / Tuhlaajapoika 1992, Mūsų tėvas / Isä meidän 1993), režisierės K. Rastimo (g. 1961; Sūrus ir saldus / Suolaista ja makeaa 1995, Begėdiška tragedija / Säädyllinen murhenäytelmä 1998) ir A. Mantila (g. 1964; Spungė / Neitoperho 1997, Baimės geografija / Pelon maantiede 2000) – moters pasaulį, jos psichologiją. Dokumentinių filmų sukūrė P. Honkasalo (g. 1947; Tanjuska ir 7 velniai / Tanjuska ja 7 perkelettä 1993, Trys melancholijos kambariai / Melancholian 3 huonetta 2004). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje įvairios tematikos ir žanrų filmų sukūrė M. Pölönenas (g. 1957; Vasara prie upės / Kuningasjätkä 1998), P. Leppä (g. 1964; Ilga karšta vasara / Pitkä kuuma kesä 1999, Perlai ir kiaulės / Helmiä ja sikoja 2003), P. Kotwica (g. 1964, Juodas ledas / Musta jää 2007), A. Louhimiesas (g. 1968; Nerimastingieji / Levottomat 2000, Bloga žemė / Paha maa 2005), K. Härö (g. 1971; Geriausia mama / Äideistä parhain 2005, Laiškai tėvui Jokūbui / Postia pappi Jaakobille 2009), A. Salmenperä (g. 1973; Vyro darbas / Miehen työ 2007, Bloga šeima / Paha perhe 2010), D. Karukoski (g. 1976; Mergaite, tu esi žvaigždė / Tyttö sinä olet tähti 2005, Uždraustas vaisius / Kielletty hedelmä 2009).
Nuo 1959 kino veikėjai rengiami Pramoninių menų institute Helsinkyje (nuo 2012 Aalto universiteto Menų, dizaino ir architektūros mokykla), nuo 9 dešimtmečio – Turku, Tamperėje, Oulu, Rovaniemi. Tarptautiniai kino festivaliai kasmet rengiami Tamperėje (nuo 1969 trumpametražių filmų), Oulu, Sodankylä (Lapijos regionas; nuo 1986; festivalis Vidurnakčio saulė), Espoo (nuo 1990), Helsinkyje (nuo 2001 dokumentinių filmų festivalis DocPoint).
L: K. Uusitalo Suomalaisen elokuvan vuosikymmenet Helsinki 1965, Eläviksi syntyneet kuvat Helsinki 1972; S. Toiviainen Uusi suomalainen elokuva Helsinki 1975; P. Cowie Finish Cinema London–New Jersey 1976.
1729
Suomijos kultūra
Suomijos konstitucinė santvarka
Suomijos partijos ir profsąjungos