Suomijos konstitucinė santvarka
Súomijos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Pagal 1999 (įsigaliojo 2000) konstituciją Suomija – parlamentinė respublika. Valstybės vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams ne daugiau kaip 2 kadencijoms. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Eduskunta, kurį sudaro 200 deputatų, renkamų 4 metams visuotiniais tiesioginiais rinkimais pagal proporcinę rinkimų sistemą. Vykdomoji valdžia priklauso Valstybės tarybai (Valtioneuvosto), kurią sudaro ministras pirmininkas (jį parlamento teikimu skiria prezidentas), ministrai ir teisingumo kancleris (juos ministro pirmininko teikimu skiria prezidentas).
Eduskuntos pastatas Helsinkyje
Vietos valdžia
Vietos gyventojai tiesioginiais rinkimais 4 metų kadencijai renka bendruomenių tarybas (valtuusto), kurios iš savo narių renka bendruomenių valdybas (kunnanhallitus), vadovaujamas bendruomenės direktoriaus (kunnanjohtaja) arba mero (pormestari). Alandų salos turi vietos autonomiją. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Lagtingas, kurį sudaro 30 deputatų, renkamų 4 metams tiesioginiais rinkimais pagal proporcinę rinkimų sistemą. Vykdomosios valdžios funkcijas atlieka parlamento formuojama krašto vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko.
Teismų sistema
Veikia bendrosios kompetencijos teismai – Aukščiausiasis Teismas (sudaro pirmininkas ir 18 teisėjų, skiriamų prezidento), regioniniai apeliaciniai, apylinkių teismai, specialieji teismai – Aukščiausiasis administracinis teismas (sudaro pirmininkas ir 19 teisėjų, skiriamų prezidento), administraciniai teismai.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – gruodžio 6 – Nepriklausomybės diena.
2271
Suomijos partijos ir profsąjungos