Súomijos lietùviai
Iki II pasaulinio karo
Iki I pasaulinio karo Suomijoje gyveno apie 20 lietuvių. Per karą čia įsikūrė lietuvių karo pabėgėlių. 1915–18 Helsinkyje gyvenęs tautosakininkas kunigas A. Sabaliauskas, profesoriui A. R. Niemi padedant, išvertė epą Kalevala (1922 išspausdintas Kaune). V. Nagevičiaus iniciatyva Helsinkyje įkurta Suomijos lietuvių draugija (pirmininkai V. Nagevičius, J. Šimoliūnas) 1917 05 Helsinkio universiteto salėje surengė lietuvišką šventę (kalbėjo rašytoja M. Talvio, paskaitą skaitė A. R. Niemi, suomių choras atliko lietuvių liaudies dainų ir V. Kudirkos Tautišką giesmę). Nuo 1925 Suomijoje jūrininkų mokykloje mokėsi lietuvių jaunuolių. 1927 Suomijoje gyveno 105 lietuviai (57 – Helsinkyje). 1931–44 veikė Suomių–lietuvių draugija (pirmininkai: 1931–32 A. R. Niemi, 1932–35 Hermanas Gummerus, 1935–44 E. E. Södermanas).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) lietuviai vyko į Suomiją studijuoti, dirbti mokslinį darbą. 1990 Ullos-Liisos Heino iniciatyva atkurta draugija pavadinta K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija (pirmininkai Ulla-Liisa Heino, Hannu Niemi), turi skyrių Turku (pirmininkas Lasse Bergrothas), apie 300 narių (2006). Draugijos tikslas – skleisti žinias apie Lietuvą ir plėtoti lietuvių ir suomių kultūrinius santykius.
Suomijos lietuvių susitikimas su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda (pirmoje eilėje ketvirtas iš kairės) Lietuvos ambasadoje Helsinkyje (2019 11)
Draugija kasmet teikia stipendijas Plokščių (19 a. pabaigoje čia gyveno suomių kalbininkas J. J. Mikkola su žmona M. Talvio) mokyklos mokiniams, Suomijoje rengia lietuvių menininkų parodas, koncertus, 2007 kartu su Lietuvos ambasada ir suomių kino sąjunga Arkadin surengė lietuviško kino festivalį. 2010 įkurtas draugijos Kultūros klubas rengia diskusijas Lietuvai ir Suomijai aktualiomis temomis. Suomijos ir Lietuvos kultūros fondas (įkurtas 1997, pirmininkė Ulla-Liisa Heino) teikia premijas Lietuvos ir Suomijos kultūrinius ryšius puoselėjantiems asmenims. K. Donelaičio draugijos Lietuvių klubas nuo 2006 veikia kaip Suomijos lietuvių bendruomenė (pirmininkas Vytautas Kraujalis, nuo 2023 05), kartu su K. Donelaičio draugija ir Lietuvos ambasada Suomijoje organizuoja Lietuvos ir Suomijos valstybinių, tautinių, religinių švenčių, atmintinų datų minėjimus, Lietuvos menininkų pasirodymus, parodas, knygų pristatymus, susitikimus su žurnalistais, visuomenės veikėjais, politikais.
Suomijos lietuvių jaunimo sąjunga SiLTa (pirmininkas Arvydas Dapkūnas, 2020) Suomijoje organizuoja tradicinį kasmetinį bėgimą Penki už Lietuvą, 2017 Helsinkyje surengė Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, 2019 Šiaurės šalių ir Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo organizacijų suvažiavimą Šiaurės sriuba’19.
2011 Suomijoje gyveno 1079, 2021 – 1992 Lietuvos piliečiai.
2271
Suomijos konstitucinė santvarka
Suomijos partijos ir profesinės sąjungos