Súomijos lito òrdinas (suomių k. Suomen Leijonan ritarikunta, švedų k. Finlands Lejons orden), Suomijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams (civiliams ir kariškiams) už karinius ir civilinius nuopelnus Respublikai. Įsteigtas prezidento R. H. Ryti potvarkiu 1942 09 11, kai šalis kariavo Antrajame pasauliniame kare ir jai reikėjo garbės ženklo, kuriuo pagerbtų sąjunginių valstybių karius ir išvengtų tuo metu teiktų Laisvės kryžiaus ir Baltosios rožės ordinų nuvertėjimo.
Laipsniai, teikimas ir išvaizda
Suomijos liūto ordinas turi 7 laipsnius: įprastiniai 5 laipsniai (Didysis kryžius, Komandoro kryžius su žvaigžde, Komandoro kryžius, 1-ojo laipsnio Riterio kryžius, Riterio kryžius) papildyti ordino Nuopelnų kryžiumi ir Pro Finlandia medaliu, teikiamu suomių menininkams bei rašytojams (išimtinai juo apdovanota rusų baleto artistė M. Pliseckaja) už nuopelnus kultūrai (kasmet pagerbiama 10 kūrėjų). Suomijos olimpiniai ar paralimpiniai čempionai paprastai apdovanojami 1-ojo laipsnio Riterio arba Riterio kryžiumi (tuomet ant ordino abiejų laipsnių kaspinėlių tvirtinami auksiniai ar sidabriniai olimpiniai žiedai). Suomijos Respublikos prezidentas yra šio ordino (kaip ir kitų dviejų) Didysis magistras. Ordino administraciniais klausimais rūpinasi Ordino taryba (kancleris, vicekancleris ir ne mažiau kaip 4 šiuo ordinu apdovanoti nariai). Suomijos liūto ir Baltosios rožės ordinai turi bendrą tarybą. Nuo 2008 užsieniečių, apdovanotų Suomijos liūto ordinu, artimiesiems po apdovanotojo mirties nebereikia grąžinti garbės ženklų Ordino tarybai Helsinkyje. Iki 1979 civiliai galėjo segėti apdovanojimus tik prie vakarinių drabužių, dabar ši tvarka liberalizuota.
Suomijos liūto ordino su sukryžiuotais kalavijais žvaigždė, neteikiama po Antrojo pasaulinio karo (1943, Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Iki Antrojo pasaulinio karo ir per jį už nuopelnus karo fronte dar buvo teikiamas ordinas su sukryžiuotais kalavijais.
1764