Súomijos sántykiai su Letuva
Suomijos ir Lietuvos santykiai 20 a. pirmoje pusėje
1919 11 17 Suomija pripažino Lietuvą de facto, 1921 10 14 – de jure. Pirmasis Lietuvos atstovas Suomijoje 1919–21 buvo V. J. Gylys (nuo 1917 dirbęs Rusijos imperijos generalgubernatūroje), 1921–23 I. Šeinius, 1923–27 J. Savickis, 1929–34 J. Aukštuolis (iki 1932 rezidavo Kaune, vėliau Prahoje), 1934–40 B. E. Dailidė (rezidavo Taline), nuo 1925 veikė garbės, 1932–40 – generalinis konsulatas Helsinkyje (konsulas Karlas Ragnaras Ölleris; 1893–1960), t. p. garbės konsulatai Viipuri (dabar Vyborgas) ir Turku. Nuo 1922 Suomijai Lietuvoje atstovavo konsulas Vainio Aarnio, rezidavęs Kaune. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo Lietuva uždarė savo pasiuntinybę Suomijoje. Pagal laikinąją prekybos sutartį (pasirašyta 1928, išplėsta 1932) tarpusavio prekyboje taikytas didžiausio palankumo principas, bet prekybos apimtis buvo nedidelė (apie 0,5 % viso Lietuvos eksporto, apie 1 % importo), 1938 šalys pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymo už prekes tarpuskaitos būdu.
Lietuvos atstovas B. E. Dailidė (sėdi kairėje), įteikęs skiriamuosius raštus Suomijos prezidentui P. E. Svinhufvudui (sėdi centre; Helsinkis, 1934, Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Šalių diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 08 28 Suomija pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, tą pačią dieną atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Pirmasis Lietuvai Suomijoje atstovavo ambasadorius P. Auštrevičius (1994–97), Suomijai Lietuvoje – Taisto Tolvanenas (1992–96). 2023 12 Lietuvai Suomijoje atstovavo ambasadorius, reziduojantis Helsinkyje, ir garbės konsulai Joensuu ( Joensuu miestui, Šiaurės Karelijos ir Šiaurės Savonijos regionams), Seinäjoki (Pietų Pohjanmos regionui), Levi (Laplandijai), Paimio (Turku miestui, Pietvakarių Suomijos regionui) ir Tamperėje (Pirkanmos regionui). Suomijai Lietuvoje atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulas Klaipėdoje.
Suomijos prezidento S. V. Niinistö ir Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas 2013 05 Vilniuje
1992 Lietuvoje lankėsi Suomijos prezidentas M. H. Koivisto, 1996 – M. Ahtisaari, 2002 ir 2009 – T. Halonen, 2013, 2018 ir 2022 – S. V. Niinistö. 1998 ir 2009 Suomijoje lankėsi Lietuvos prezidentas V. Adamkus, 2009, 2011 ir 2016 – D. Grybauskaitė, 2019 – G. Nausėda.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Suomijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Investicijų skatinimo ir apsaugos (1992; negalioja nuo 2021), Oro susisiekimo (1993), Vizų režimo panaikinimo (1997), Bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (1998), Tarptautinių vežiojimų keliais, Socialinės apsaugos (abi 2000) sutartis, Bendradarbiavimo muitinės veiklos srityje (1994), Asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo, grąžinimo, Bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje (abu 1997) susitarimus.
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Suomijos ir Lietuvos sudarė 2,059 mlrd. eurų. Lietuva į Suomiją eksportavo prekių už 793,3 mln. eurų (17 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Suomijos už 1,266 mlrd. eurų (15 vieta pagal importą). Suomija iš Lietuvos daugiausia importavo dirbinius iš geležies arba iš plieno (11 %), plastikus ir jų dirbinius (11 %), baldus (10 %), Lietuva iš Suomijos – mineralinį kurą (23 %), mašinas ir mechaninius įrenginius, jų dalis (15 %). Suomijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 728,97, Lietuvos į Suomijos ūkį – 41,65 mln. eurų. 2022 Lietuvoje lankėsi apie 27 300 turistų iš Suomijos (10 vieta Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje).
2271
Suomijos konstitucinė santvarka
Suomijos partijos ir profsąjungos