Súomijos teãtras. Teatro elementų buvo šamanizmo seansuose, kaimo žaidimuose, medžioklės, vestuvių ir laidotuvių apeigose. Profesionalaus teatro raidą stabdė Švedijos valdymas (1154–1809), nacionalinės dramaturgijos nebuvimas (suomių kalba valstybine tapo 1863). 16 a. vyko mokyklinio teatro vaidinimai (vaidinta didaktinės pjesės lotynų kalba). Nuo 1640 Karališkosios Åbo akademijos studentai švedų kalba vaidino Renesanso dramas, moralitė, komedijas; 1650 akademijoje suvaidinta pirmoji pjesė suomių kalba – Sūnus palaidūnas (manoma, autorius E. J. Justanderis, 1623–78). Nuo 18 a. pabaigos Turku, Helsinkyje ir kituose miestuose nuolat vaidindavo švedų, vokiečių ir rusų gastroliuojančios teatro trupės. 1814–27 veikė C. G. Bonuvier (1776–1858) įkurtas teatras Turku (čia statyta G. E. Lessingo, F. Schillerio, F. Grillparzerio kūriniai). 19 a. gastroliuojančios teatro trupės (tarp jų – C. W. Westerlundo, 1809–79, trupė) Helsinkyje vaidindavo Švedų teatre Esplanados parke (pirmasis stacionarus Suomijos teatras, pastatytas 1827, architektas C. L. Engelis, 1778–1840), Aleksandro teatre (pastatytas 1880). 1846 Lappeenrantoje pirmą kartą viešai suvaidinta pjesė suomių kalba – P. Hannikaineno (1813–99) Iliuzionistas (Silmänkääntäjä, 1858 suvaidinta Helsinkyje). 1860 Helsinkyje įkurtas pirmasis nuolatinis profesionalus švedų teatras – Naujasis teatras (architektas G. T. P. Chiewitzas, atstatytas 1866, architektas N. Benois, nuo 1887 Švedų teatras) – turėjo nuolatinę iš Švedijos atvykusių artistų trupę (vaidino A. Lindbergas, 1846–1916, E. Hillbergas, 1852–1929, A. Slangusas 1890–1965, G. Wrede, 1896–1967, M. Pihlgren 1904–86, režisierius A. Arppe, 1854–1925).
Suomijos profesionaliojo teatro pradžia siejama su K. Bergbomo (1843–1906) veikla. Jo 1869 suburta mėgėjų teatro trupė suvaidino suomių dramaturgo A. Kivi biblinę dramą Lea (pagrindinį vaidmenį sukūrė švedų aktorė H. Ch. Raa‑Winterhjelm, 1838–1907). 1872 Pori įkurtas Suomių teatras 1873 perkeltas į Helsinkį (iki 1904 vadovas K. Bergbomas, vaidinta suomių kalba), 1902 pervadintas Suomijos nacionaliniu teatru įsikūrė stacionariame teatre (architektas O. Tarjanne, 1864–1946). Teatro repertuarą sudarė užsienio klasikų (B. M. Bjørnsono, A. Čechovo, N. Gogolio, G. Hauptmanno, H. Ibseno, A. Ostrovskio, F. Schillerio, W. Shakespeare’o, Sofoklio, L. Tolstojaus), suomių rašytojų A. Kivi (Laukymės batsiuviai, Kullervas, Septyni broliai), M. Canth (Darbininko žmona, Kartaus likimo vaikai, Ana Lysa), J. H. Erkko (1849–1906), E. Leino, Z. Topelijaus veikalai. Žymesni aktoriai: A. Ahlbergas (1855–1927), T. Puro (1855–1927), I. Aalberg (1857–1915), A. Lindforsas (1857–1929), K. Rautio (1864–1952), H. Pihlajamäki (1866–1951), L. Tulenheimo (1880–1958), E. Tompuri (1880–1962).
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje darbininkų klubuose veikė mėgėjiški dramos būreliai, buvo įsteigta darbininkų teatrų (1899 Helsinkyje, dabar Helsinkio miesto teatras, 1901 Tamperėje, 1906 Vaasoje, 1916 Turku). Įkurta vaidybos mokyklų: prie Suomijos nacionalinio teatro (veikė 1906–20), prie Švedų teatro Helsinkyje (veikė 1910–73). Po I pasaulinio karo reikšmingų spektaklių sukūrė režisieriai K. Elo (1873–1940), M. Backman (1877–1958), W. Ilmari (1888–1983), E. Salmelainenas (1893–1945). 1917–50 Suomijos nacionaliniam teatrui vadovavęs E. Kalima (1882–1972) laikėsi K. Stanislavskio realistinės režisūros principų. 3–7 dešimtmetyje garsėjo aktoriai H. Lindelöf (1884–1966), A. Korhonenas (1892–1960), E. Laine (1892–1970), J. Rinne (1897–1981), E. Jurkka (1899–1990), E. Eronen (1900–87), T. Palo (1908–82), E.‑K. Volanen (1921–99), E. Roine (g. 1931), E. Salminenas (g. 1940). 5–8 dešimtmetyje municipalinių teatrų įkurta Turku (1946), Jyväskylä (1961), Helsinkyje, Oulu (abu 1965), kitur, nuo 7 dešimtmečio steigta regioniniai, eksperimentiniai teatrai. 7–8 dešimtmetyje teatro režisieriai J. Witikka (1916–2002), E. Terttula (1926–88), R. Långbacka (1932–2022), K. Holmbergas (1939–2016), J. V. Turkko (1942–2016) pastatė suomių (A. Kivi, M. Canth, M. Jotuni, 1880–1943, H. M. Wuolijoki, 1886–1954) ir užsienio dramaturgų (H. Ibseno, A. Strindbergo, B. Brechto, A. Čechovo) veikalų, t. p. aktualios tematikos šiuolaikinių suomių dramaturgų (A. Kivimaa, 1904–84, P. Haavikko, 1931–2008, P. Saisio, g. 1949, K. M. Hotakaineno, g. 1957, J. Siltaneno, g. 1959) pjesių. 20 a. antroje pusėje Helsinkyje įkurta privačių teatrų (1960 – Mokyklos teatras, 1967 – Grupės teatras, 1970 – teatrai Ahaa, Penniteatteri, 1971 – KOM, 1987 – Viirus, 1990 – Q teatras).
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje garsėja suomių režisierius K. Smedsas (g. 1970; 1996 Helsinkyje įkūrė teatrą Takomo, iki 2001 jam vadovavo, 2007 – trupę Smeds Ensemble). Lietuvoje rodyti šio režisieriaus spektakliai A. Čechovo Dėdė Vania (1996), Voicekas (2003, pagal G. Büchnerį), Klajūnas (2006, su menininkų grupe Houkat Bros), Mental Finland (2009). 2006 Lietuvoje pastatė spektaklį Liūdnos dainos iš Europos širdies (F. Dostojevskio romano Nusikaltimas ir bausmė motyvais). 20 a. antros pusės–21 a. pradžios kiti žymesni režisieriai: M. Viherjuuri (g. 1948), M. Myllyaho (g. 1966), R. Suokas (g. 1971). Teatro veikėjai rengiami Suomijos teatro akademijoje Helsinkyje (1943–79 Suomijos teatro mokykla), Tamperės universitete (nuo 1964). Nuo 1968 kasmet rengiama Tamperės teatro festivalis ir Helsinkio festivalis, nuo 2000 Helsinkyje – tarptautinis festivalis Baltic Circle, kiti. Suomijoje spektaklių sukūrė režisieriai R. Tuminas, C. Graužinis ir kiti.
Kajaani miesto teatro spektaklio Voicekas scena (2003, pagal G. Büchnerį, režisierius K. Smedsas, dailininkė Riitta Raunio; tarptautinis teatro festivalis Naujosios dramos akcija Vilniuje)
L: R. Heikkla 100 vuotta suomalaista teatteria Helsinki 1972; M. Aro Suomalaisen teatterin vaiheita Hämeenlinna 1977; S. E. Wilmer, P. Koski The Dynamic World of Finish Theatre Helsinki 2006.
1729
Suomijos kultūra
Suomijos konstitucinė santvarka
Suomijos partijos ir profsąjungos