Súomijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Suomija – ekonomiškai stipri valstybė.
2011 jos BVP sudarė 266,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 198,2 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 36 700 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą). Tiesioginės užsienio investicijos į Suomijos ūkį 2011 sudarė 92,85 mlrd. JAV dolerių, infliacija Suomijoje siekė 3,3 %, užsienio skola – 577 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Suomijos BVP sudarė 299,155 mlrd. JAV dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 304,830 mlrd. JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 53 983 JAV dolerius, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 55 007 JAV dolerius. Užsienio skola – 631,549 mlrd. JAV dolerių (2021). Infliacija – 2,19 % (2021), 4,9 % (2023 10).
https://s.vle.lt/diagramos/236.html
Pramonė
Svarbiausios Suomijos naudingosios iškasenos – metalų rūdos, statybinių medžiagų žaliavos, durpės, siera. Geležies rūdų yra į pietvakarius nuo Oulujärvi ežero (Otanmäki apylinkėse) ir Laplandijoje (prie Kärväsvaaros, Kolari), pirito (svarbiausias sieros mineralas, turi geležies, vario, cinko), urano rūdų – Suomijos ežeringosios plynaukštės pietryčiuose (prie Outokumpu, Eno), cinko ir švino rūdų – Rytų Botnijos žemumoje, nikelio rūdų – Rytų Botnijos žemumoje ir Suomijos ežeringojoje plynaukštėje, mangano rūdų – Lahti apylinkėse. Vario rūdų yra Rytų Botnijos žemumoje, prie Botnijos įlankos (Vihanti telkinys) ir Suomijos ežeringosios plynaukštės šiaurėje (Pyhäsalmi vietovėje). Tauriųjų metalų (aukso, sidabro) randama Laplandijoje (Ivalo apylinkėse). Kartu su vario ir geležies rūdomis randama volframo, kobalto, titano, vanadžio priemaišų.
Kemi chromo rūdos kasykla
Statybos reikmėms naudojamos Suomijos iškasenos – granitas, marmuras, klintis, kvarcas.
1
Elektros energiją gamina hidroelektrinės, šiluminės (kurui naudojama importinė nafta, anglys, gamtinės dujos), atominės, saulės elektrinės, vėjo jėgainės, biomase ir atliekomis kūrenamos elektrinės. Atominių elektrinių – Olkiluoto (Olkiluoto saloje, Botnijos įlankos pakrantėje Suomijos pietvakariuose, netoli Raumos) ir Loviisos (Pietų Suomijos apskrityje, prie Suomijos įlankos, į rytus nuo Helsinkio) – bendra instaliuotoji galia – 4,39 GW, 5 reaktoriai), jose pagaminama trečdalis visos Suomijos elektros energijos (2021 – 32,8 %). Suomijoje yra daugiau kaip 200 hidroelektrinių, dauguma jų nedidelės (tik aštuonių galia didesnė kaip 100 MW); didžiausia – Imatros hidroelektrinė prie Vuoksi upės Suomijos pietryčiuose (galia 170 MW). Prie Kemijoki ir Oulujoki upių yra hidroelektrinių kaskadų.
Imatros hidroelektrinės užtvanka
Alandų salose, Botnijos įlankos pakrantėse ir Suomijos šiaurinės dalies kalnuotose vietovėse yra vėjo jėgainių. Alholmeno jėgainė veikia naudodama biokurą (medienos atliekas). Dalis elektros energijos importuojama iš Rusijos, Švedijos, Norvegijos. 2016 visos šalies elektrinės pagamino 66 541 180 MWh elektros energijos (80 % reikalingo kiekio).
Suomijos apdirbamoji pramonė sukuria beveik penktadalį šalies BVP. Laivų statyba ir remontas; Suomijoje statomi ledlaužiai, tanklaiviai, jūrų keltai, kruiziniai laivai (didžiausios Suomijos laivų statyklos, priklausančios STX Finnland Oy bendrovei, yra Turku, Helsinkyje, Raumoje). Gaminamos kasybos, statybos, popieriaus, energetikos pramonės mašinos (Metso bendrovė; būstinė Helsinkyje), traktoriai (Valtra bendrovė), miško pramonės mašinos (Ponsse), sunkvežimiai (Sisu Auto), autobusai ir kiti automobiliai (Valmet Automotive), karinės transporto priemonės, geležinkelių riedmenys (lokomotyvai, prekybiniai vagonai), dyzeliniai ir kiti varikliai (Wärtsilä bendrovė), liftai, eskalatoriai (Kone bendrovė). Yra juodosios ir spalvotosios metalurgijos (Imatroje, Pori), naftos perdirbimo (Neste Oil bendrovė), naftos chemijos (Naantali, Porvoo miestuose) pramonės įmonių. Chemijos ir farmacijos pramonė; chemijos pramonės produkcija (Kemira, Kemira GrowHow ir kitų bendrovių gaminiai) tiekiama žemės ir miškų ūkiui, popieriaus, kasybos, maisto pramonei, t. p. gaminami plastikai, dažai.
bendrovės Nokia būstinė Espoo mieste
Sparčiai plėtojama aukštųjų technologijų (ypač biotechnologijų) pramonė. Elektronikos ir elektrotechnikos pramonė; didžiausia jos bendrovė Nokia (būstinė – Espoo mieste) daugiausia gamina mobiliąsias telekomunikacijos priemones (mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ir kitus informacinių technologijų įrenginius), kuria kompiuterių programinę įrangą. Vienas didžiausių Suomijos pajamų šaltinių – medienos apdirbimo (didžiausi centrai – Kemi, Pori, Kotka, Rauma), plaušienos ir popieriaus pramonė (Ahlstrom, UPM, Stora Enso, M‑real, Myllykoski bendrovės); Suomija – viena didžiausių popieriaus tiekėjų pasaulyje. Baldų, tekstilės, siuvimo, odos, poligrafijos, cemento, stiklo, keramikos (porceliano), maisto (pieno, mėsos, konditerijos, alaus) pramonė. Didžiausi Suomijos pramonės centrai – Helsinkis, Tampere, Turku.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 6,371 mln. hektarų (2022), iš jų ariamoji žemė ir sodai sudaro 37,1 %, pievos ir ganyklos – 0,3 %. Žemdirbystei Suomijos gamtinės sąlygos yra vienos nepalankiausių Europoje (trumpas vegetacijos laikotarpis, prasti dirvožemiai). Ūkiai daugiausia maži (iki 10 ha – 20,9 %) ir vidutinio dydžio (10–30 ha – 36,3 %, 30–50 ha – 18,9 %); dideli (daugiau kaip 100 ha) ūkiai sudaro tik 6,4 %. Ekologiniai ūkiai užima 339 460 hektarų (2022). Auginama (daugiausia Suomijos pietvakarių dalyje, derlingiausiose žemėse) javai (miežiai, avižos, kviečiai, rugiai), rapsai, bulvės, cukriniai runkeliai. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Veisiama galvijai (daugiausia pieniniai), kiaulės, avys, Suomijos šiaurėje – šiauriniai elniai. Yra kailinių žvėrių (audinių, lapių) fermų; kasmet paruošiama apie 2,5 mln. jų kailių (apie 95 % eksportuojama).
Suomijos kaimo kraštovaizdis
3
4
5
Svarbiausia Suomijos bioprodukcinio ūkio šaka – miškininkystė ir miškų ūkis. Miškai užima 26,26 mln. hektarų (2008), iš jų 52,1 % – privatūs. Suomijos ežeringojoje plynaukštėje, Suomijos rytinėje ir šiaurės rytų dalyje miškai užima apie 80 % teritorijos, Suomijos pietvakarių dalyje – 50–60 %. 2011 paruošta 52,3 mln. m3 medienos (įskaitant malkas), iš jos 41,7 % sudarė apvalioji mediena, 57,2 % – medienos masė. Daugiausia ruošiama spygliuočių (pušų, eglių) ir beržų mediena.
Žvejyba – tradicinė Suomijos ūkio šaka. Gaudomos jūrinės žuvys (daugiausia strimelės, šprotai, menkės, stintos, ešeriai, karšiai, sykai, sterkai, lašišos) ir vidaus vandenų (daugiausia Suomijos ežeringosios plynaukštės ežeruose) žuvys (daugiausia seliavos, kuojos, karšiai, sterkai, ešeriai, stintos, lydekos, sykai). Labai populiari rekreacinė (mėgėjiška) žvejyba (daugiausia lydekų, ešerių, kuojų, seliavų, karšių, sykų, upėtakių).
Turizmas
simbolinė Kalėdų senelio buveinė netoli Rovaniemi, prie Šiaurės poliaračio
Helsinkis
2022 Suomiją aplankė 11,53 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos (262 566), Švedijos (246 031), Jungtinės Karalystės (183 936), JAV (130 341), Prancūzijos (109 969), Nyderlandų (90 302), Rusijos (88 248), Estijos (77 469), Norvegijos (77 365), Italijos (63 882).
Lankomiausi turistiniai objektai: Suomijos ežeringoji plynaukštė, Laplandija (netoli Rovaniemi, prie Šiaurės poliaračio, yra simbolinė Kalėdų senelio buveinė; įspūdingas reginys – Šiaurės pašvaistė), nacionaliniai parkai (lankomiausi – Pallaso‑Yllästunturi, Urho Kekkoneno, Nuuksio, Oulankos, Pyhä‑Luosto, Koli nacionaliniai parkai), Alandų salos, iš miestų – Helsinkis (jo uoste esanti Suomenlinnos tvirtovė – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991), Naantali (vienas seniausių Suomijos miestų), Rauma (jos senamiestis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991), Lahti (žiemos sporto centras, jame yra 3 slidžių tramplinai, vyksta kasmetinės tarptautinės šuolių nuo tramplino varžybos), Savonlinna (kasmetinis operos festivalis), Jyväskylä, Tampere, Turku, Oulu, Porvoo. Kitos aktyvaus poilsio Suomijoje sferos: kruizinės kelionės ežerais ir Baltijos jūra, žvejyba, buriavimas, slidinėjimas, važinėjimas elnių ar šunų traukiamomis rogėmis, pėsčiųjų žygiai, medžioklė.
Lahti nuo Suurmäki slidžių tramplino
Transportas
Suomijos kelių tinklas gana retas (tankiausias jis Suomijos pietinėje dalyje).
Geležinkelių yra 5918 km (iš jų 3349 km elektrifikuoti), automobilių kelių – 78 139 km (iš jų 779 km – automobilių magistralės), vidaus vandenų kelių – 9790 km (iš jų Saimos ežerų sistemos vandens keliai sudaro 3577 km). Vidaus vandenimis plukdoma mediena. Vidaus vandenų transportu naudojamasi vasarą, žiemą užšalusių ežerų ledu važinėjama rogėmis. Jūrų prekybinį laivyną sudaro 1241 laivas (2022). Svarbiausi jūrų prekybos uostai: Helsinkis (jame yra didžiausias Suomijoje konteinerių terminalas), Kotka, Naantali, Turku, Hamina, Hanko, Pori, Rauma, Oulu, Kemi. Iš Helsinkio plaukia keltai į Taliną, Maarianhaminą, Stokholmą, Sankt Peterburgą, Vokietijos uostus Rostocką, Travemündę, iš Turku – į Maarianhaminą, Stokholmą. Žiemą Suomijos uostai užšąla, į juos įplaukiama naudojant ledlaužius.
Laplandijoje transportui naudojami šiauriniai elniai
Suomijoje yra 148 oro uostai, iš jų 75 – su grįstais kilimo ir leidimosi takais. Didžiausias – Helsinkio‑Vantos tarptautinis oro uostas; kiti didesnieji oro uostai – Oulu, Tamperės, Rovaniemi, Turku, Vaasos, Kuopio, Kittilä, Ivalo (šiauriausias Suomijos oro uostas), Joensuu, Lappeenrantos. Tarp Helsinkio ir Talino susisiekiama dar ir sraigtasparniais. Dujotiekių yra 1288 km, 1976 km naftos produktotiekių (2021).
Bankai
Suomijos centrinis bankas – Suomijos bankas. 2022 veikė 196 bankai. Apie 80 % bankinių paslaugų teikia OP Group (veikia nuo 1891), Nordea Bank Finland (įkurtas 1890, Skandinavijos šalių finansinės grupės Nordea Group antrinis), Danske Bank Group Suomijos filialas (buvęs Sampo Bank, įkurtas 1887, nuo 2007 Danijos Danske Bank antrinis). Suomijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2002 vietoj Suomijos markės (cirkuliavo nuo 1860). Veikia Helsinkio vertybinių popierių birža (įkurta 1912, nuo 2008 oficialus pavadinimas Nasdaq OMX Helsinki).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas dažniausiai neigiamas.
2010 eksportuota prekių už 78,8 mlrd. JAV dolerių, importuota – už 80,4 mlrd. JAV dolerių.
2021 eksportuota prekių už 116,905 mlrd. JAV dolerių (daugiausia į Vokietiją. Švediją. JAV, Nyderlandus, Kiniją), importuota – už 116,277 mlrd. JAV dolerių (daugiausia iš Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Kinijos, Nyderlandų). Eksportuojama elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gaminiai (daugiausia mobilieji telefonai), mašinos, transporto priemonės, metalai, popierius ir popieriaus masė, chemijos pramonės produkcija, mediena. Importuojama daugiausia maisto produktai, nafta ir jos produktai, chemijos pramonės produkcija, transporto priemonės, geležis ir plienas, mašinos, tekstilės pluoštas ir gaminiai, maistiniai grūdai.
Suomijos užsienio prekybos partneriai (eksporto apyvarta %, 2021)
Suomijos užsienio prekybos partneriai (importo apyvarta %, 2021)
Suomijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2011)
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Suomiją prekių už 931,2 mln. litų, importavo iš Suomijos – už 1,64 mlrd. litų. Suomijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2011 sudarė 1,76 mlrd. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Suomiją prekių už 504,321 mln. eurų, importavo iš Suomijos prekių už 769,107 mln. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Suomijos ir Lietuvos sudarė 1,37 mlrd. eurų. Lietuva į Suomiją eksportavo prekių už 575,8 mln. eurų (daugiausia dirbinius iš geležies arba iš plieno, elektros mašinas ir įrangą bei jų dalis), importavo iš Suomijos prekių už 795,4 mln. eurų (daugiausia mašinas ir mechaninius įrenginius, mineralinį kurą). Suomijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 659,41 mln. eurų.
2022 prekybos apyvarta tarp Suomijos ir Lietuvos sudarė 2,059 mlrd. eurų. Lietuva į Suomiją eksportavo prekių už 793,3 mln. eurų (daugiausia dirbinius iš geležies arba plieno, plastikus ir jų dirbinius, baldus), importavo iš Suomijos prekių už 1,266 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, mašinas ir mechaninius įrenginius bei jų dalis, antžeminio transporto priemones). Suomijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2022 siekė 728,97 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Suomijoje – 41,65 mln. eurų.
Suomijos BVP struktūra (2011)
2271
-Suomijos pramonė; -Suomijos žemės ūkis; -turizmas Suomijoje; -Suomijos transportas; -Suomijos bankai; -Suomijos užsienio prekyba; -Suomijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Suomijos konstitucinė santvarka
Suomijos partijos ir profsąjungos