supletyvizmas

supletyvzmas (lot. suppletivus – papildantis), gramatinių formų sudarymo būdas, kai to paties žodžio formos turi skirtingas dvi (ar daugiau) šaknis arba kamienus. Pvz., linksnių formos aš – manęs, rusų kalboje on ‘jis’ – еgо ‘jo’; skaičiaus formos – anglų kalboje person ‘asmuo’ – people ‘žmonės’, rusų kalboje čеlоvеk ‘žmogus’ – ljudi ‘žmonės’; laipsnių formos – anglų kalboje good ‘geras’ – better ‘geresnis’, rusų kalboje plochoj ‘blogas’ – chuže ‘blogesnis’; laikų formos – esu – yra – būsiu, anglų kaboje is ‘yra’ – was ‘buvo’ – will ‘bus’. Supletyvizms indoeuropiečių kalbose paveldėtas iš prokalbės; plg. hetitų wēs ‘mes’ – anzās ‘mus’, sanskrito darśayitum ‘žiūrėti’ – paśyati ‘žiūri’, lotynų bonus ‘geras’ – melior ‘geresnis’ – optimus ‘geriausias’.

1468