suplikãcija (lot. supplicatio – viešas maldavimas), katalikų liturgijoje – vieša maldaujamojo pobūdžio atgailavimo ar padėkos giesmė. Turiniu ir atlikimo būdu panaši į litaniją. Suplikacija giedama sekmadieniais ir kitų švenčių dienomis, dažniausiai adoruojant Švč. Sakramentą. Suplikacijoje glaustai minimi visi svarbesni žmogaus sielos ir kūno reikalai.
LIETUVOJE suplikacijos pradėtos giedoti 17 a. dėl maro ir karų. Svarbiausios lietuviškos suplikacijos: Šventas, Dieve (giedama klūpant prieš išstatytą Švč. Sakramentą, prieš eucharistinį palaiminimą arba po šventų Mišių), Dievas mūsų prieglauda (Ps 43; giedama po palaiminimo Švč. Sakramentu arba kitu tinkamu laiku), Viešpatie, Karaliau (giedama prašant ypatingos Dievo pagalbos). Kartais atgailos dienomis (ypač per gavėnią) kaip suplikacijos giedamos ir kitos giesmės ar maldos (popiežiaus Urbono VIII sukurta malda Prieš akis tau, Viešpatie, savo kaltes klojam).
2245