suprematizmas

suprematzmas (lot. supremus – aukščiausias), 20 a. 2 dešimtmečio–3 dešimtmečio pradžios rusų avangardizmo dailės kryptis, geometrinės abstrakcijos atmaina. Elementarios formos (kvadratas, stačiakampis, trikampis, skritulys ir kita) dėstytos dinamiškomis grupėmis plokštumoje (tapyboje, grafikoje) arba erdvėje (stereometrinės kompozicijos architektonai). Svarbiausias vaidmuo teiktas ryškių, kontrastiškų spalvų deriniams. Plastinėmis priemonėmis siekta įkūnyti greitį, skrydį, energiją, išreikšti vadinamosios grynosios, bedaiktės erdvės pojūtį. Vengta psichologinio, socialinio, religinio turinio. Dailės kūrinys regėtas kaip tikslinga, savarankiška abstrakčių formų konstrukcija. Suprematizmo stilistika artima De Stijl grupuotės kūrybai. Suprematizmo principai intensyviausiai plėtoti 1913–19.

K. Malevič. Juodas suprematistinis kvadratas (aliejus, 1915, Tretjakovo galerija Maskvoje)

Krypties pradininkas ir termino autorius – K. Malevičius. 1915 Sankt Peterburge surengtos paskutinės rusų futuristų parodos 0,10 proga jis paskelbė manifestą Nuo kubizmo ir futurizmo prie suprematizmo: Naujasis realizmas tapyboje (Ot kubizma k suprematizmu: Novyj živopisnyj realizm), eksponavo pirmąją suprematistinių kūrinių seriją, tarp jų – paveikslą Juodas kvadratas baltame fone (1913; laikomas pirmuoju suprematizmo kūriniu). 1915–16 veikė suprematizmo dailininkų grupuotė Supremus (nariai A. Exter, L. Popova, O. Rozanova, I. Kliunas, I. Puni ir kiti). Kiti žymesni suprematizmo atstovai: E. Lisickis, A. Rodčenko, N. Udalcova. 3 dešimtmetyje suprematizmas turėjo įtakos konstruktyvizmo raidai ir Bauhauso mokyklai. Didėjant sovietinės valdžios politiniam spaudimui suprematizmo raida buvo sustabdyta.