sura

surà (< arab.), Korano dalis (skyrius). Yra 114 surų, tradiciškai skiriama Mekos (610–622) ir Medinos (622–632) laikotarpių suros (atitinkamai 90 ir 24), nes apreiškimai gauti ir paskelbti daugiausia šiuose miestuose. Suras sudaro nuo 3 iki 286 ajatų (eilučių). Beveik visos suros (išskyrus devintą) pradedamos tikėjimo formule (basmala), turi trumpas antraštes, bet jos nepriklauso pačioms suroms, nors ir yra pagrįstos kokiu nors reikšmingesniu teksto posakiu. Daugumos surų nesudaro vientisas pasakojimas, kai kurios sudarytos iš įvairiais Mahometo gyvenimo laikotarpiais gautų apreiškimų. Kelios trumpos suros kalbamos kaip kasdienės maldos, kai kurios suros, tikinčiųjų nuomone, pasižymi ypatinga laiminamąja galia. Trisdešimt šešta sura dažniausiai skaitoma mirštantiesiems ar velionims, septinta nusako absoliutų žmogaus ir Dievo ryšį, pirmąją (fatichą) kiekvienas musulmonas privalo mokėti mintinai arabų kalba.