surfaktantas

surfaktántas (angl. surface – paviršius + active agent – veikiančioji jėga), paviršinio aktyvumo medžiaga. Skiriami cheminiai (paviršinio aktyvumo medžiagos) ir biologiniai (juos gamina gyvos ląstelės – bakterijos, mieliagrybiai, plaučių alveolių ląstelės) surfaktantai. Plaučių alveolių surfaktantas – biologiškai aktyvi medžiaga, išklojanti alveoles iš vidaus, mažinanti alveolių paviršiaus įtempimą iškvepiant ir ištuštėjus neleidžianti jų sienelėms sulipti. Surfaktantą gamina kvėpavimo takų epitelinės ląstelės (pneumocitai), kurių diferenciacija baigiasi vaisiaus vystymosi gimdoje 32–36 savaitę. Plaučių surfaktantas sudarytas daugiausia iš fosfolipoproteinų. Jis t. p. padeda mažinti skysčių kaupimąsi ir palaiko kvėpavimo takų optimalią drėgmę, kai kurie surfaktanto baltymai dalyvauja imuninėse reakcijose. Jei naujagimis gimsta neišnešiotas ir surfaktanto nepakanka, alveolių spindį ir smulkiuosius bronchus užpildo hialininės membranos, kurios trikdo dujų apykaitą plaučiuose, susergama hialininių membranų liga, dažniau vadinama naujagimių respiracinio distreso (kvėpavimo sutrikimo) sindromu. Jai gydyti skiriama sintetinio ar gyvūninio alveolių surfaktanto.