Surinãmo kis
Bendroji ūkio apžvalga
Surinamas – ekonomiškai silpna valstybė. 2011 BVP sudarė 3,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 5,1 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7100 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 9500 JAV dolerių). Infliacija – 19,5 % (2011). Užsienio skola 504 mln. JAV dolerių (2005).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Surinamo BVP sudarė 2,862 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 9,869 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 4836 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 16 676 JAV doleriai). Infliacija 20,9 % (2024 04).
Pramonė
Rosebelo aukso kasykla
Kasama boksitai (5,2 mln. tonų, 2008; Paranamo, Moengo, Onverwachto apylinkėse), auksas (10,3 tonos), deimantai, platina, geležies ir mangano rūdos, gaunama nafta (5,4 mln. barelių; Saramaccos apygardoje). 2007 Suriname pagaminta 1,618 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, iš jos apie 75 % pagamina hidroelektrinės; didžiausios – Brokopondo (prie Surinamo upės) ir Avanavero (Courantyne’o baseine) hidroelektrinės. Maisto (kokosų perdirbimo, palmių aliejaus, cukraus, ryžių), statybinių medžiagų (cemento), medienos apdirbimo pramonė, cigarečių gamyba. Pramonės svarbiausias centras – Paramaribas.
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima 0,36 %, pievos ir ganyklos – 0,06 % Surinamo teritorijos. Auginama bananai, ryžiai (prie Paramaribo ir Nieuw Nickerie), cukranendrės (į rytus nuo Nieuw Nickerie), kokosai, arachiai, citirinmedžiai, daržovės. Surinamo augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Surinamo gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Kertamas miškas; 2008 paruošta 237 000 kubinių metrų medienos. Renkamas lateksas. Žvejyba (žuvų ir kitų jūrinių gyvūnų).
kokosų plantacija
1
2
3
Turizmas
Paramaribo gatvė
2007 Surinamą aplankė 165 500 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 73 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos Gvianos, Nyderlandų, JAV, Prancūzijos. Labiausiai turistų lankomi gamtos rezervatai, parkai, kriokliai, pajūrio kurortai, Paramaribas.
Transportas ir ryšiai
Paramaribo uostas
Zanderijaus Johano Adolfo Pengelio tarptautinis oro uostas
21 a. pradžioje Suriname buvo 4304 km automobilių kelių; iš jų su kieta danga 1130 kilometrų. Svarbiausias – Džordžtauno (Gajana)–Cayenne’o (Prancūzijos Gviana) plentas. Vidaus vandenų kelių 1200 km (2010). Laivuojamos Maroni, Cottica, Surinamo ir Nickerie upės. Jūrų svarbiausi uostai – Paramaribas, Nieuw Nickerie, Nieuw Amsterdamas, Albina. 2008 buvo įregistruota 16 jūrų laivų. Zanderijaus tarptautinis oro uostas (45 km į pietus nuo Paramaribo).
Bankai
Surinamo centrinis bankas Paramaribe
2012 veikė Surinamo centrinis bankas (Centrale Bank van Suriname, įkurtas 1956, veiklą pradėjo 1957, būstinė Paramaribe) ir 9 komerciniai bankai. Surinamo piniginis vienetas – Surinamo doleris, lygus 100 centų, įvestas 2004 vietoj Surinamo guldeno. Paramaribe veikia Surinamo vertybinių popierių birža (įkurta 1994).
Užsienio prekyba
Surinamo užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2011 eksportuota prekių už 1,6 mlrd. JAV dolerių, importuota už 1,4 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojama maisto produktai (ryžiai, bananai, žuvys, krevetės), auksas, boksitai, aliuminis, mediena, importuojama maisto produktai, medvilnė, mašinos ir transporto priemonės.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2010 į Surinamą eksportavo prekių už 0,4 mln. litų.
2023 Lietuva eksportavo prekių į Surinamą už 5,161 mln. eurų, importavo iš Surinamo prekių už 3,6 tūkst. eurų.
Surinamo BVP struktūra (2008)
2271
-Surinamo pramonė; -Surinamo žemės ūkis; -turizmas Suriname; -Surinamo transportas; -Surinamo bankai; -Surinamo užsienio prekyba; -Surinamo ekonominiai ryšiai su Lietuva
Surinamo konstitucinė santvarka
Surinamo partijos ir profsąjungos