sūróžemiai (Solonetz), sausringų stepių dirvožemių sistematinė grupė. Susidarę žemesnio reljefo vietose. Profilis – ryškiai diferencijuotas. Ne giliau kaip 100 cm gylyje turi natringąjį Btn diagnostinį horizontą. Jame esti daug natrio, magnio druskų ir judrių molio dalelių, kurių 15–40 % daugiau negu virš jo esančiuose horizontuose. Viršutinis pilkšvasis humusinis horizontas menkai struktūringas, nestoras. Jame yra 1–9 % humuso, pH 5,5–6,5. Natringasis Btn horizontas tamsiai rudas prizmiškos, stulpiškos ar grumstiškos struktūros. Sausi sūrožemiai būna kieti, supleišėję į luistus, įmirkę išbrinksta, lipnūs. Auga skurdi augalija – kiečiai, druskės. Sukultūrinti (gipsinami, giliai ariami, tręšiami, drėkinami, apsėjami daugiametėmis žolėmis) tinka žemdirbystei. Užima 8 % pasaulio dirvožemo dangos (apie 135 mln. ha). Randami kartu su druskožemiais, juodžemiais, kaštonžemiais, verstžemiais. Paplitę Ukrainoje, Rusijoje, Kazachijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje. Pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje sūrožemiai išskirti 1970.
190
Solonetz