Surviliškis

Survliškis, miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių, Nevėžio dešiniajame krante; seniūnijos, parapijos centras. 299 gyventojai (2021). Plentai į Krekenavą, Kėdainius. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (joje yra dailės paminklų). Paštas, medicinos punktas, V. Svirskio pagrindinė mokykla (1860–1944 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–56 septynmetė, 1956–2001 vidurinė), Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyrius, biblioteka (įkurta 1926). Prie miestelio yra Krekenavos regioninis parkas.

Surviliškio herbas

Istorija

1500 paminėtas Surviliškio dvaras, 1505 dovanotas Žemaičių vyskupui, tais metais – Surviliškio kaimas prie Kėdainių–Panevėžio prekybos ir pašto kelio, 1587 – miestelis. 1592–97 Surviliškyje buvo bažnyčia. 1638 buvo 19, 1713 – 6, 1778 – 13, 1804 – 17 dūmų. 1702 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II Surviliškiui suteikė prekymečių privilegiją. Nuo 1777 veikė parapinė mokykla. 1791 pastatyta nauja bažnyčia.

19 a. antroje pusėje–1950 Surviliškis buvo valsčiaus centras. Per 1905–07 Rusijos revoliuciją išvaikyta rusų valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1908–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius, prieš I pasaulinį karą slapta – pavasarininkai. 1923 Surviliškyje buvo 61 sodyba. 1929 išparceliuotas dvaras. 1931 buvo kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, 9 parduotuvės. 1932 pastatytas tiltas per Nevėžį. 20 a. 3–4 dešimtmetyje Surviliškyje veikė šauliai. 1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyta apie 100 Surviliškio žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė B. Karbočiaus (slapyvardis Bitė) ir I. Lukoševičiaus (Baublys) Lietuvos partizanų būriai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 16 Surviliškio gyventojų. Sovietų okupacijos metais Surviliškis buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2011 patvirtintas miestelio herbas.

Surviliškis

1867 buvo 331, 1923 – 427, 1959 – 233, 1970 – 231, 1979 – 357, 1989 – 364, 2001 – 376, 2011 – 351 gyventojas.