srymas, vanduo, kurio mineralizacija didesnė kaip 35 g/l (kitais duomenimis, 50 g/l). Pagal cheminę sudėtį dažniausiai būna natrio chloridinis, natrio ir kalcio chloridinis ir kalcio chloridinis vanduo. Susiformuoja artezinių baseinų apatinėje dalyje (lėtos apytakos zonoje), paviršiniuose vandens baseinuose (aridinio klimato zonoje). Būna pirminis (susidaręs su sąnašomis, beveik nepakitęs) ir metamorfizuotas (pakitęs dėl diagenezės, katagenezės). Sūrymas naudojamas chemijos pramonėje; iš sūrymų gaunama mirabilitas, tenarditas, kalio druskos, magnezitas, boraksas, magnis, boras, litis ir kiti elementai, dar naudojamas gydyklose.
Lietuvoje yra 50–350 g/l ir didesnės koncentracijos natrio chloridinių bei kalcio ir natrio chloridinių sūrymų. Jų aptinkama Baltijos sineklizės vendo, kambro, ordoviko, silūro sistemų sluoksniuose ir proterozojaus kristalinių uolienų dūlėjimo plutoje (padidėjęs bromo, kalio, boro, ličio, magnio, rubidžio, stroncio ir kitų cheminių elementų kiekis; nenaudojamas).