Susà (arab. Sūsah, pranc. Sousse), miestas Tuniso rytuose, į šiaurę nuo Sfakso, prie Viduržemio jūros al Chammamato įlankos; vilajos centras. 221 400 gyventojų (2012). Prekybos ir žvejybos uostas. Per Susą eina Sfakso–Tuniso (miesto) geležinkelis ir plentas; plentas į Kairuaną. Oro uostas. Mašinų gamyba, automobilių surinkimas, chemijos, tekstilės (medvilnės), maisto (aliejaus, cukraus, žuvų perdirbimo) pramonė. Tymo dirbinių, nėrimo, kilimų audimo amatai. Turizmas. Susos apylinkėse auginami alyvmedžiai, javai. Archeologijos, islamo meno muziejai.
Architektūra
Didžioji mečetė Susoje (850, išplėsta 9 a., 17 a.)
Išliko ankstyvųjų krikščionių katakombų (1–4 a.), islamo meno statinių – įtvirtinta medina (su mečetėmis – Didžiąja, 850, išplėsta 9 a., 17 a., Bu Fatato, apie 840, Sidi ali Amaro, apie 11 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1988), vienuolynas (8–9 a., dabar muziejus), kasba (9 amžius). 20 a. pastatyta viešbučių.
Istorija
Įkurta pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje kaip finikiečių prekybos uostas ir pavadinta Hadrumetu. Kartaginos valdymo laikais (iki 2 a. pr. Kr. vidurio) tapo svarbiu prekybos ir amatų centru. Nuo 2 a. pr. Kr. vidurio priklausė Romai. Miestas pamažu ėmė smukti. 533 užkariauta Bizantijos, 7 a. pabaigoje – arabų. 13 a.–1574 Susa priklausė vietinei Chafsidų dinastijai. Nuo 1574 valdoma Osmanų imperijos, nuo 1705 – Chuseinidų. 1881 okupuota Prancūzijos. Nuo 1957 nepriklausomo Tuniso miestas.
2271