susitraukiančiųjų intervalų lema
susitráukiančiųjų intervãlų lemà, viena realiųjų skaičių aibės pilnumo aksiomų. Vienas kitame esančių intervalų [a1, b1] ⊃ [a2, b2] ⊃ … ⊃ [an, bn] ⊃ …, kurių ilgiai didėjant n artėja prie nulio, begalinė seka turi bendrą tašką c. Šis taškas yra intervalų abiejų galų riba: an = bn = c.
Suformulavo 1872 G. F. L. Ph. Cantoras.