Susiviẽnijimas lietùvių Amèrikoje (angl. Lithuanian Alliance of America), Susiviẽnijimas vis lietùvininkų Amèrikoje, SLA, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomeninė organizacija. Centras Niujorke. 2012 priimti nauji Įstatai. Susivienijimui lietuvių Amerikoje vadovauja Taryba, jos renkama 5–7 asmenų Valdyba ir Prezidentas. Susivienijimas rūpinasi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kultūros, švietimo reikalais, leidžia knygas, laikraštį Tėvynė (nuo 1896), materialiai remia organizacijos narius, mirusių narių šeimas, tvarko gausų Susivienijimo archyvą, dėl jo išsaugojimo ir panaudojimo bendradarbiauja su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos užsienio lituanistikos tyrimų institucijomis. Susivienijimo lietuvių Amerikoje patalpose Mannhatane Niujorke (pastatas nupirktas 1910, 1967, 2019 restauruotas) 21 a. pradžioje taip pat veikė Tautos fondo administracija, vyko daugelio Niujorko lietuvių organizacijų susirinkimai, meno ansamblių repeticijos, daugelis kultūros ir meno reginių, 2014 atidaryta Meno erdvė SLA307 parodoms.
Susivienijimo Lietuvių Amerikoje 104 kuopos, veikusios Kembridže, Masačusetso valstija, ženklas (20 a. pradžia)
Istorija
1886 08 15 J. Šliūpo iniciatyva Shenandoah įkurtas Susivienijimas visų lietuvininkų Amerikoje, 1890 jis susijungė su Susivienijimu lietuvių katalikų Amerikoje (vadovas A. Burba), nuo 1896 veikė Susivienijimo lietuvių Amerikoje pavadinimu.
Susivienijimui priklausė įvairių pažiūrų lietuviai. 1890–94 vadovavęs A. Burba bendradarbiavo su laisvamaniais (J. Šliūpu). Nuo 1892 stengtasi paversti Susivienijimą religine organizacija, nariais galėjo būti praktikuojantys katalikai. Nutarta steigti lietuviškas katalikiškas mokyklas, našlaičių, senelių prieglaudas, padėti lietuviškoms parapijoms gauti lietuvius kunigus. Moterys susivienijimo narėmis galėjo tapti lygiomis teisėmis su vyrais. 1888 prie Susivienijimo įkurtas fondas Tautos centai rėmė lietuvišką veiklą, mokyklas, knygų leidybą, lietuvius imigrantus, Pasaulinės parodos Paryžiuje lietuvių skyrių. 1894 Susivienijimas lietuvių Amerikoje protestavo dėl Kražių skerdynių, manifeste popiežiui Leonui XIII prašė globoti persekiojamus Lietuvos katalikus.
1901 Wilkes-Barre vykusiame Susivienijimo seime organizacija skilo: katalikiškos pakraipos atstovai įkūrė Lietuvių Romos katalikų susivienijimą Amerikoje, liberalai, laisvamaniai ir socialistai susigrąžino iki 1890 buvusį pavadinimą. Susivienijimas lietuvių Amerikoje rėmė liberalią studentų šalpos draugiją Aušra (1901–10), per Rusijos 1905–07 revoliuciją – įkalintuosius ir ištremtuosius į Sibirą, Lietuvių mokslo draugiją (įkurta 1907). 1910 Bostone, Clevelande, Čikagoje organizavo Žalgirio mūšio 500 metų jubiliejaus renginius (dalyvavo lietuvių chorai, orkestrai, muzikinę dalį parengė kompozitorius M. Petrauskas, programą vedė J. Šliūpas).
Susivienijimo lietuvių Amerikoje pastangomis Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų surašymuose pradėta išskirti lietuvius. Susivienijimo nariai rinko aukas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, nukentėjusiesiems nuo I pasaulinio karo. Prisidėjo prie 1 mln. parašų rinkimo akcijos dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.
1920 susidarė nauja – komunistų – frakcija. 1930 seime Čikagoje (dalyvavo 20 000 narių) Susivienijimas lietuvių Amerikoje vėl skilo: komunistai ir jų šalininkai bandė perimti organizaciją, bet daugumai pasipriešinus atsiskyrė ir įkūrė Lietuvių darbininkų susivienijimą (į jį perėjo apie 3000 narių), leido laikraštį Tiesa (ėjo 1930–93).
Susivienijimas lietuvių Amerikoje rėmė Lietuvos pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui, prisidėjo prie ALT ir BALF steigimo ir rėmė finansiškai, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese iškėlė lietuviams palankaus imigracijos įstatymo idėją, rūpinosi jaunimo tautiniu auklėjimu, įsteigė jaunimo kuopų.
Spauda
1886–89 leido laikraštį Lietuviškas balsas, 1886–1920 – Vienybė lietuvininkų, nuo 1896 – Tėvynė.
Nariai
1892 turėjo 1000, 1893 – 1173, 1930 – 20 000, 1950 – 13 300, 1962 – 11 650, 1967 – apie 9000, 1998 – 3039, 2007 – 2446, 2019 –294 narius.
Vadovai
Pirmininkai: A. Burba, J. Žilius-Jonila, A. Kaupas, M. Totorius, M. Valentinavičius, J. Tareila, B. Birštonas, V. Jokubynas, F. Živatas-Živatkauskas, M. Damijonaitis, S. Gegužis, F. Bagočius, V. Laukaitis, K. Kalinauskas, K. Miklas, P. Dargis, Saulius Kuprys. 2020 Susivienijimui vadovavo Tarybos pirmininkas Saulius Sirusas ir prezidentė Laima Mihailovich.
2271
1580