sutrupintas baudžiamàsis procèsas, baudžiamojoje teisėje – baudžiamoji procesinė forma, pagal kurią nusikalstama veika tiriama ir nagrinėjama laikantis bendrų baudžiamojo proceso normų, bet su išimtimis, leidžiančiomis paspartinti ar kitaip optimizuoti baudžiamąjį procesą nepažeidžiant jo principų ir procesinių garantijų.
Tkslas ir turinys
Sutrumpinto baudžiamojo proceso tikslas – siekti (atsisakant tam tikrų veiksmų, etapų ar stadijų), kad nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praeitų kuo mažiau laiko. Europos Tarybos rekomendacijoje Dėl baudžiamosios justicijos sistemos supaprastinimo (1987) valstybėms narėms siūloma aiškiau apibrėžti baudžiamosios politikos prioritetus, formas ir turinį įvedant diskrecinį (neprivalomą) baudžiamąjį persekiojimą bylose dėl nesunkių teisės pažeidimų ar esant dideliam jų skaičiui, taikyti supaprastintas procedūras, taikos sutarčių sudarymą kaip galimą alternatyvą baudžiamajam persekiojimui.
Pagal turinį skiriami formalieji (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniai, įtvirtinantys nusikalstamų veikų sudėtis, kurias atitinkančias veikas baudžiamojo proceso įstatymas leidžia tirti ir nagrinėti supaprastinta procesine tvarka) ir vertinamieji (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumas, kaltinamojo prisipažinimas, baudžiamojo proceso kitų dalyvių pozicija dėl proceso baigties ir kiti veiksniai, galintys lemti greitesnę ir paprastesnę tyrimo ir nagrinėjimo tvarką) sutrumpinto baudžiamojo proceso požymiai.
Baudžiamojo proceso formos
Dažniausios sutrumpinto baudžiamojo proceso formos yra pagreitintas ir baudžiamojo įsakymo procesai.
Pagreitintas procesas skirtas tirti ir nagrinėti baudžiamąsias bylas, teismingas pirmosios instancijos (pvz., apylinkės) teismui dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymo aplinkybės yra aiškios. Šiame procese baudžiamasis procesas trumpinamas atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismuose. Prieš prasidedant teisminiam nagrinėjimui prokuroras surašo ne kaltinamąjį aktą, o pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo sutrumpinto baudžiamojo proceso tvarka. Liudytojai ir ekspertai į bylos nagrinėjimą gali būti nekviečiami, gynėjo dalyvavimas neprivalomas. Teismas bet kurioje teisminio nagrinėjimo stadijoje gali nutraukti sutrumpintą baudžiamąjį procesą ir grąžinti bylą prokuratūrai tirti įprastine tvarka.
Baudžiamojo įsakymo priėmimo procese baudžiamojo proceso procedūra supaprastinama teisminio nagrinėjimo stadijoje. Prokurorui pasiūlius ir kaltinamajam neprieštaraujant teisėjas, remdamasis ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, be nagrinėjimo teisme priima baudžiamąjį įsakymą.
Sutrumpintas baudžiamasis procesas Lietuvoje
Lietuvoje 1961 LSSR baudžiamojo proceso kodekse buvo įtvirtinta protokolinė sutrumpinto baudžiamojo proceso forma, 1991 atsirado sumarinio proceso institutas.
Baudžiamojo proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003) įtvirtintos sutrumpinto baudžiamojo proceso formos – pagreitintas procesas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Pagreitintu procesu nagrinėjami baudžiamieji nusižengimai, nesunkūs ar apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, už kurių padarymą numatyta ne daugiau kaip 6 m. laisvės atėmimo bausmė, t. p. nusikaltimai dėl neatsargumo. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė (išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos), bausmė gali būti paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu (kaltininkas t. p. turi atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti ar pašalinti).