Sutvirtinimas

Sutvrtinimas, Sutvrtinimo sakrameñtas, Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose – vienas iš 7 sakramentų; antrasis įkrikščioninimo sakramentas. Dar vadinamas Patepimu krizma, Stačiatikių Bažnyčioje – Patepimu mira. Sutvirtinimas suteikia Šventąją Dvasią, skatina Krikštu gautos malonės augimą, sustiprina, kad sutvirtintasis tikėjimu ir gyvenimu ištvermingai liudytų Kristų. Sutvirtinimas teikiamas tik vieną kartą. Sutvirtinimo teikėjas yra vyskupas; jo leidimu mirštančiajam ar kitu ypatingu atveju gali teikti kiekvienas kunigas. Katalikų Bažnyčioje Sutvirtinimas teikiamas pakrikštytiesiems, sulaukusiems sąmoningo amžiaus (Lietuvoje – nuo 12 metų amžiaus). Per Sutvirtinimo apeigas ant sutvirtinamojo galvos uždedama ranka, jo kaktą tepant krizma tariama: Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą.

popiežius Pranciškus teikia Sutvirtinimo sakramentą (Šv. Petro bazilika, Vatikanas)

Stačiatikių Bažnyčioje Sutvirtinimas teikiamas iškart po Krikšto – mira patepama sutvirtinamojo kakta, akys, nosis, ausys, lūpos, krūtinė, nugara, rankos ir kojos; kiekvieną kartą tepant sakoma: Šventosios Dvasios dovanos antspaudas. Sutvirtinamasis turi sutvirtinimo globėją, pasirenka sutvirtinimo vardą (turi būti šventojo vardas). Evangelikų Bažnyčiose Sutvirtinimą atitinka konfirmacija.

Sutvirtinimo sakramentinė kilmė ir liturginė praktika pagrįsta Naujuoju Testamentu (Lk 24, 49; Apd 1, 8; 2, 38; 8, 14–17; 19, 1–5). Florencijos susirinkimas (1438–39) ir Tridento susirinkimas (1545–63) suformulavo mokymą apie Sutvirtinimą ir nustatė apeigas. Vatikano II susirinkimo (1962–65) pavedimu iš naujo peržiūrėtas Sutvirtinimo apeigas 1971 patvirtino popiežius Paulius VI.

L: Sutvirtinimo sakramentas Vilnius 1998; G. de Menthiere Sutvirtinimas. Dovanos sakramentas Vilnius 2000.

2245