Suválkai (Suwałki), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, į šiaurę nuo Augustavo, abipus Juodosios Ančios upės (Nemuno intakas). Turi apskrities teises.
69 229 gyventojai (2021).
Per Suvalkus eina Balstogės–Trakiškės (prie Lietuvos sienos) geležinkelis, Marijampolės–Augustavo (Via Baltica automobilių magistralės dalis), Lazdijų–Augustavo plentai. Medienos apdirbimo, baldų, maisto (pieno, alaus, paukštienos, duonos ir konditerijos, kavos pupelių skrudinimo), statybinių medžiagų, tekstilės, siuvimo pramonė.
Netoli Suvalkų yra vėjo elektrinė – Suvalkų vėjo malūnų parkas (pastatytas 2009). Suvalkų laisvoji ekonominė zona. Mokslo ir technologijų parkas, Suvalkų inovacijų centras. Turizmas.
Suvalkų‑Mozūrijos Popiežiaus Jono Pauliaus II aukštoji mokykla (įkurta 1997), Balstogės technikos universiteto Politechnika Białostocka, Kardinolo S. Wyszyńskio universiteto (Varšuvoje) skyriai, užsienio kalbų mokytojų kolegija. Viešoji biblioteka. Krašto, rašytojos M. Konopnickos (jos gimtajame name), Suvalkų krašto kariuomenės istorijos ir tradicijų muziejai. Daug tarptautinių kultūrinių renginių.
Suvalkų aeroklubas; yra sportinis aerodromas. Netoli Suvalkų yra Vygrių nacionalinis parkas (vienas didžiausių Lenkijoje; įkurtas 1989) ir Suvalkų kraštovaizdžio parkas (seniausias Lenkijoje, įkurtas 1976).
2271
Architektūra
Šv. Aleksandro bažnyčia Suvalkuose
Klasicistiniai pastatai: Šv. Aleksandro bažnyčia (1825, architektas Chr. P. Aigneris, rekonstruota 1845 ir 1856, architektas H. Marconi, bokštai, 1883, po 1944 atstatyti bokštai), buvę pašto rūmai (1829, dabar Šiuolaikinio meno centras ir galerija), rotušė (1834, architektas K. Majerskis, rekonstruota 1855), berniukų gimnazija (1845, architektas A. Corazzi), katalikų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1840, architektas H. Marconi, vėliau rekonstruota), evangelikų Švenčiausiosios Trejybės (1841, architektai W. Ritschelis, K. Majerskis), katalikų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus (1906, rekonstruota 1945–58) bažnyčios. Kareivinių kompleksas (pradėtas 1887), medinė Visų Šventųjų cerkvė (buvusi koplyčia, 1892); kapinių kompleksas (pradėtas apie 1820).
2271
Istorija
Dabartinių Suvalkų teritorijoje gyveno jotvingių gentys. Po 1422 ši teritorija prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, buvo valdovo nuosavybė. Kaimas įkurtas 1682–90. 1720 suteiktos miesto teisės. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo atiteko Prūsijai (nuo 1796 priklausė valstybės iždui), 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Per 1830–31 ir 1863–64 sukilimus apylinkėse kovojo sukilėliai. 19 a. išsiplėtė, nutiestas geležinkelis, pastatyta fabrikų. 1915–18 okupuotas Vokietijos. 1919–20 priklausė Lietuvai. Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartimi eventualiai priskirtas Lietuvai, čia pasirašyta Suvalkų sutartis. 1920 vyko Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių mūšiai (Seinų–Augustavo operacija). 1920–39 Suvalkuose buvo viena didžiausių karinių įgulų Lenkijoje. 1939 miestą užėmė nacių Vokietijos kariuomenė. Veikė 2 nacių Vokietijos įkurtos koncentracijos stovyklos, 2 karo belaisvių stovyklos. 1944 miestą užėmė SSRS kariuomenė. 1945–52 veikė antikomunistinių partizanų būriai. 1816–37 – Augustavo vaivadijos, 1837–67 – gubernijos, 1867–1915 – Suvalkų gubernijos ir apskrities, 1919–75 – apskrities centras, nuo 1999 turi apskrities teises.
2271
Lietuviai
16 a. lietuviai įkūrė Suvalkų kaimą, 18 a. jis tapo miestu. 1836–59 Suvalkuose išspausdinta 8 pavadinimų knygos lietuvių kalba (jų leista ir 20 a. pradžioje). Po 1863 Suvalkų gimnazijoje buvo lietuvių kalbos pamokos, mokėsi apie 50 lietuvių (J. Kriaučiūnas, A. Lastas, V. Pietaris, T. Žilinskas ir kiti). 1872 grįžęs iš Sibiro tremties Suvalkuose gyveno J. Geištoras.
Nuo 1907 Suvalkuose veikė lietuvių kultūros draugija Vienybė (turėjo apie 80 narių); ji rengė lietuviškus vakarus, suorganizavo suaugusiųjų kursus, chorą (vadovai A. Jasenauskas, J. Marčiukaitis, S. Šimkus). 1920 07–08 Suvalkų sritis oficialiai priklausė Lietuvos Respublikai. 1953–57 Suvalkų licėjuje veikė klasė dėstomąja lietuvių kalba, rengti mokytojai Lenkijos lietuvių mokykloms. Nuo 1962 veikia Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (nuo 1992 Lenkijos lietuvių draugija) skyrius. Nuo 1992 Suvalkuose leidžiamas lietuviškas žurnalas Suvalkietis. 1985 Suvalkuose gyveno keli šimtai, 21 a. pradžioje apie 500 lietuvių.
2392
1395