suvestnis katalògas, bendro naudojimo kompiuterinė bibliografinė sistema, kurioje sukataloguota kelių bibliotekų (kitų institucijų), sujungtų į vieną tinklą, fondai arba jų dalis. Suvestinio katalogo sistema leidžia įvesti duomenis, juos kopijuoti ir daug kartų naudotis, teikti duomenų eksportą ir importą, dokumentų paiešką ir informacijos apie dokumentus pateikimą vartotojui, vykdyti tarpbibliotekinius mainus. Suvestinio katalogo vienas svarbiausių uždavinių – kuriant bendro naudojimo bibliografinę duomenų bazę išvengti bibliografavimo, katalogavimo ir kitų procesų dubliavimo, katalogą padaryti prieinamą vartotojams. Suvestinio katalogo sistemą sudaro bendro naudojimo bibliotekų fondų duomenų bazės, bendro naudojimo kompiuterių tinklas (su interneto funkcija), jungiantis bibliotekų paslaugas į vieną sistemą, įgalinantis tarpbibliotekinį bendradarbiavimą, bibliografinių duomenų daugkartinį naudojimą ir teikiantis galimybę jungtis prie kitų duomenų bazių. Suvestinio katalogo bendroji sistema pagrįsta tarptautiniais ir nacionaliniais standartais. Bibliografiniai ir vardų, antraščių bei dalykų įrašai rengiami pagal Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos rekomendacijas ir standartus, 1977 jos patvirtintais UNIMARC/B bibliografinių ir UNIMARC/AUTHORITY autoritetinių įrašų formatais. Kuriami valstybiniai, regiono, žinybų bibliotekų ir kai kurių dokumentų rūšių suvestiniai katalogai: universalieji, šakiniai, teminiai, kraštotyros, knygų, periodinių leidinių, natų, žemėlapių, senų ir retų spaudinių, neskelbtų, garso ir vaizdo dokumentų, mikrofilmų, mikrofišų (juostelės su originalo mikrokopijomis), einamieji, retrospektyviniai ir kiti. Pirmoji duomenų bazė pradėta kurti 1971 Ohajo koledžo bibliotekos centre, prie jos prisijungė 70 bibliotekų.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos centras (LIBIS; įkurtas 1998) kuria ir diegia bendrą šalies suvestinio katalogo sistemą (prie jos yra prisijungusios 80 Lietuvos bibliotekų), koordinuoja jos plėtrą, suvestinio katalogo bazėms pateikia Lietuvoje ir lietuvių kalba užsienyje leistų dokumentų bibliografinius įrašus. Bibliografijos ir knygotyros centras gauna šalyje leistų dokumentų privalomąjį egzempliorių, kaupia nacionalinės spaudos archyvą ir rengia Nacionalinės bibliografijos duomenų bazę (NBDB), kurią sudaro einamoji valstybinė bei retrospektyvioji bibliografija, nacionalinė vardų ir antraščių duomenų bazė. Šiame centre rengiamos ir faktografinės duomenų bazės (ISBN, ISSN, ISMN), pagal jas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengia ir nustatyta tvarka įrašus pateikia Europos Sąjungos ir jos institucijų, Europos Tarybos, Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, Tarptautinės atominės energetikos agentūros, Lietuvos medicinos biblioteka – Pasaulinės sveikatos organizacijos, Lietuvos technikos biblioteka – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos suvestinio katalogo bazėms.