šūvis
švis, kulkos, granatos, minos, sviedinio išsviedimas iš vamzdžio. Sviedžiamąją jėgą sukuria suslėgtos parako dujos, atsirandančios degant parako užtaisui. Šūvio mometu per labai trumpą laiką (per tūkstantąsias arba šimtąsias sekundės dalis) vamzdyje susidaro dujos, pakyla temperatūra (iki 3000–4000 °C) ir slėgis (iki 40–500 MPa). Šiuos vyksmus tiria vidinė balistika. 25–35 % parako užtaiso energijos sunaudojama šaudmens judesiui, kita dalis – judančių detalių atošliaužai, automatiniams judesiams atlikti, atatrankai slopinti. Iš vamzdžio kanalo paskui šaudmenį besiveržiančios dujos sudaro liepsną, dūmus ir smūginę bangą, kuri yra garso (100–125 dB) šaltinis. Liepsnai slopinti į užtaisą dedama priedų ir naudojami kiti specialieji įtaisai. Garsas mažinamas tam tikra vamzdžių konstrukcija ir duslintuvais.