sužadėtùvės, sužieduotùvės, sutartùvės, žiedỹnos, žieduotùvės, vestuvių parengiamosios dalies viena apeigų.
Lietuvininkų sužadėtuves mini 16–17 amžiaus rašytiniai šaltiniai.
Per sužadėtuves buvo susitariama tuoktis. 19 amžiuje visoje Lietuvoje jos vykdavo merginos namuose piršlybų pabaigoje. Dalyvaudavo tėvai, šeimyniškiai, kviestiniai svečiai. Piršlio šalia vienas kito susodinti sužadėtiniai pasikeisdavo dovanomis (nuotaka dažniausiai dovanodavo raštuotas pirštines, jaunasis – šilkinę skarelę), pasibučiuodavo, pasikeisdavo rūtų vainikais (vėliau – žiedais ir vainikais); nuo tada jie būdavo vadinami jaunuoju ir nuotaka. Panašias 19 amžiaus vidurio Žemaitijoje piršlio vadovaujamas sužadėtuvių apeigas aprašė M. Valančius.
19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje nykstant piršlybų apeigoms nyko piršlio vaidmuo jose ir sužadėtuvių paprotys – pasikeitimas vainikėliais perkeltas į jungtuvių bažnyčioje dieną.
Vėliau sužadėtuvės virto susigiminiuosiančių šeimų švente – per ją būsimieji jaunieji pasisako nutarę kurti šeimą, su tėvais aptaria būsimas vestuves.
L: A. Vyšniauskaitė Lietuvių šeimos tradicijos Vilnius 1967; I. Čepienė Lietuvių liaudies vestuvių veikėjai Vilnius 1977.