Sūzai

Szai (gr. Sousa), senovės Mesopotamijos miestas (dabar griuvėsiai Irane, 20 km į pietvakarius nuo Dizfulio).

Istorija

Manoma, dabartinių Sūzų vietoje apie 4200 pr. Kr. jau buvo gyvenvietė. Sūzai dažnai minimi šumerų rašytiniuose šaltiniuose, Biblijoje. Apie 2330 pr. Kr. juos užėmė Sargonas I ir prijungė prie Akado, vėliau valdė Ūro III dinastija. 2004 pr. Kr. Elamo valdovas užėmė Sūzus ir pavertė savo valstybės sostine. 668 pr. Kr. juos sugriovė Asirija, 540–539 pr. Kr. užkariavo Persijos karalius Kyras II Didysis. Jo sūnus Kambizas II Sūzus pavertė viena savo valstybės sostinių. Sūzai, Sardai ir kitos sostinės buvo sujungtos vadinamaisiais karališkaisiais keliais, Sūzuose pastatyta daug įvairių pastatų. 331 pr. Kr. Sūzus užėmė Aleksandras Makedonietis, jam mirus (323 pr. Kr.) 301 pr. Kr. jie atiteko Seleukidų valstybei (tuo metu vadinti Seleukija). 3 a. pr. Kr. viduryje miestą užėmė partai ir pavertė savo sostine (antrąja po Ktesifonto); Sūzai dažniausiai buvo vadinami žiemos, Ktesifontas – vasaros sostine. 116 po Kr. Sūzus buvo užėmęs Romos imperatorius Trajanas. 3 a. pr. Kr. pabaigoje–7 a. po Kr. pradžioje buvo valdomi Sasanidų valstybės, vėl tapo sostine (greta Ktesifonto ir Gundešapuro). 638 nuniokoti arabų, 1218 Sūzus užkariavo mongolai; miestas buvo sugriautas ir virto negyvenama vietove.

Tyrimai

1836 tyrė H. C. Rawlinsono ir A. H. Layardo, 1851 – W. Loftuso, 1855–56 – M. ir J. Dieulafoy, 1897–1911 – J. de Morgano, 1911–14 ir 1918–40 – R. de Mecquenemo, 1946–67 – R. Ghirshmano, nuo 20 amžiaus 8 dešimtmečio – J. Perrot vadovaujamos ekspedicijos. Sūzai nukentėjo nuo kapų plėšikų ir vietinių gyventojų ūkinės veiklos. Eneolito laikotarpio kultūriniuose sluoksniuose rasta siena apjuostos žemdirbių gyvenvietės liekanų, tapytos keramikos fragmentų, darbo įrankių, kituose sluoksniuose – piktografinio rašto, iki Elamo laikotarpio statytų monumentaliosios architektūros paminklų, darbo įrankių, ginklų, auksinių papuošalų, dantiraščio paminklų (diplomatinės sutartys, karalių užrašai, ūkiniai ir kitokie dokumentai), karo grobio. Radiniai saugomi Luvre.

L: The Royal City of Susa New York 1992.

2271